Drugelio efektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Drugelio efektaschaoso teorijos metafora, nusakanti ypatingo jautrumo pradinėms sąlygoms koncepciją. T.y., kad maži dinaminės sistemos pradinių sąlygų trikdžiai gali sukelti didelius pokyčius ilgalaikėje sistemos elgsenoje.

Drugelio efektas yra dažnas tropas fantastikoje, pristatančioje keliones laiku ar nagrinėjančioje „o kas, jei“ įvykių sąlygas.

Idėjos ir sąvokos kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelis jautrumas pradinėms sąlygoms buvo pastebėtas ir aprašytas literatūroje jau seniau, pvz., XIX a. pab. Henri Poincaré plačiai išnagrinėtoje trijų kūnų problemoje. Vėliau jis išsakė mintį, kad toks reiškinys gali būti dažnas, pvz., meteorologijoje[1]. Idėja, kad vienas drugelis gali sukelti atgarsį tolimesniuose istoriniuose įvykiuose pirmą kartą pasirodė Ray Bradbury 1952 m. istorijoje apie keliones laiku A Sound of Thunder.

Pats terminas „drugelio efektas“ siejamas su chaoso teoretiku Edward Norton Lorenz, kurį jis išpopuliarino savo darbuose apie chaoso teoriją. Pirmuose palyginimuose jis naudojo kiro analogiją, kurią vėliau pakeitė drugeliu. Kertiniu momentu termino išpopuliarėjime laikomas 1972 m. 139-ame „American Association for the Advancement of Science“ susitikime A. Lorenz skaitytas pranešimas „Does the flap of a butterfly’s wings in Brazil set off a tornado in Texas?“ (liet. Ar gali drugelio sparnų plazdenimas Brazilijoje sukelti tornadą Teksase?) [2].

Drugelio efekto metafora nusako idėją, kad drugelio sparnai gali sukurti nedidelius pokyčius atmosferoje, kurie gali pakeisti tornado kelią arba užlaikyti, pagreitinti ar netgi sutrukdyti jo atsiradimą tam tikroje vietovėje. Mosuojantys sparnai vaizduoja mažus pokyčius pradinėse sistemos sąlygose, kurie sukelia įvykių grandinę, vedančią prie didelio masto permainų. Drugelis nesukelia tornado tuo požiūriu, kad suteikia jam energijos, bet sukelia tornadą tuo atžvilgiu, kad jo sparnų mostas yra esminė dalis pradinėse sąlygose, sukuriančiose tornadą (jei drugelis nesumosuotų sparnais, sistemos trajektorija galėtų būti visiškai kita ir tornadas nesusiformuotų).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stephen Wolfram. A New Kind of Science. Nuoroda tikrinta 2010-12-13.
  2. Does the flap of a butterfly’s wings in Brazil set off a tornado in Texas?. Nuoroda tikrinta 2010-12-13.