Dovydas (Berninis)
| Dovydas | |
|---|---|
| |
| Menininkas | Dž. L. Berninis |
| Metai | 1623−1624 |
| Meno kryptis | barokas |
| Medžiagos, technika | marmuras |
| Matmenys | 170 cm |
| Miestas (vieta) | Roma,  Italija
|
| Muziejus | Borgezių galerija |
Dovydas – italų baroko skulptoriaus Džian Lorenco Berninio skulptūra, sukurta 1623−1624 m. ir esanti Borgezių galerijoje Romoje.
Apie skulptūrą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ties skulptūra „Dovydas“ Džian Lorencas Berninis pradėjo dirbti 1623 m. kovą. Ji buvo skirta kardinolo Alesandro Perečio Montalto vilai Romoje. Mirus kardinolui užsakymą perėmė kardinolas Scipionė Borgezė. Skulptūra pristatyta į Borgezės vilą 1624 m. gegužę. Statuloje pavaizduotas Senojo Testamento biblijinis herojus Dovydas, kuris dvikovoje įveikė milžiną Galijotą. Berninis neabejotinai turėjo būti susipažinęs su ankstesnėmis renesanso laikotarpio Dovydo statulomis, sukurtomis Donatelo, A. del Verokjo ir Mikelandželo. Skirtingai nuo renesanso meistrų, kurių Dovydas vaizduojamas statiškoje pozoje, Berninis pasirinko pavaizduoti Dovydą dinamiškoje, akmens išmetimo iš laidynės, kuriuo buvo nukautas Galijotas, momento pozoje.
Dž. L. Berninis siekė pavaizduoti pačią akmens išmetimo akimirką, Dovydo kūno įsitempimą ir valios susikaupimą. Dovydo veidas, tikima, yra paties Berninio autoportretas. Jo sūnus Domenikas, parašęs tėvo biografiją, tvirtino, kad kardinolas Mafejas Barberinis dažnai laikė veidrodį prieš Berninio akis, kad jis galėtų savo veido bruožus perkelti į Dovydo skulptūrinę galvą. Dovydo kojos tvirtai įsirėžusios, lūpos kietai sučiauptos ir išduoda įtemptą jėgą. Prie kojų pavaizduota lyra, vienas ikonografinių Dovydo simbolių, ir numesti šarvai. Biblijoje pasakojama, kad karalius Saulius prieš Dovydo dvikovą su Galijotu davė jam savo šarvus, šalmą ir kardą. Dovydas juos apsimovė, bet pajutęs, kad jie varžo judesius, nusimetė. Taip pat šis veiksmas yra simbolinis, jis parodo, kad Dovydas įveikė Galijotą pasikliaudamas Dievu. Šalia Dovydo kojų pavaizduotas maišas akmenų, iš ko galima spręsti, kad herojus numatė ilgą kovą su Galijotu.
Vienas skiriamųjų baroko skulptūros bruožų yra praplėstos skulptūros erdvės pajautimas. Dovydo akys nukreiptos į nematomą Galijotą ir jo figūra pavaizduota tarsi kitą akimirką pajudėtų į aplinkinę erdvę.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 16
- Kleiner, Fred S. Gardner's Art Through the Ages: A Global History, 2009, p. 706