Andrea del Verrocchio

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Andrea del Verrocchio
Gimė 1435 m.
Mirė 1488 m. (~53 metai)
Veikla italų XV a. ankstyvojo renesanso dailininkas, skulptorius ir juvelyras iš Florencijos
Vikiteka Andrea del Verrocchio
Andrėjos del Verokjo „Bartolomėjas Koleonis“ (apie 1485 m., Venecija)

Andrėja del Verokjas (it. Andrea del Verrocchio, tikr. Andrea di Cione, 14351488 m.) – italų XV a. ankstyvojo renesanso dailininkas, skulptorius ir juvelyras iš Florencijos. Verokjas pagarsėjęs kaip Leonardo da Vinčio mokytojas. Svarbiausiu jo darbu laikomas paminklas kondotjerui Bartolomėjui Koleoniui Venecijoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Andrėja gimė apie 1435 m. Florencijoje. Tėvas Mikelė, Frančesko Čionės sūnus, buvo plytų ir koklių lipdytojas. Nuo jaunumės Andrėja mokėsi auksakalystės pas Džuljaną del Verokją (Giuliano del Verrocchio) pagal kurį jam suteikta pravardė Verokjas. Metęs mokslus Andrėja vertėsi kaip juvelyras, skulptorius, tapytojas. Maža žinių apie jo jaunystės dienas. Jis turėjo daug seserų ir brolių bei šeimos finansinė padėtis nebuvo gera. Jo skulptūroje jaučiama Donatelo ir A. Roselino įtaka. Minima, kad jis buvęs A. Baldovinečio mokiniu bei, gali būti, kad dirbo Prato mieste kartu su Sandru Botičeliu kaip Fra Filipo Lipio pagalbininkai. Savo vardą Andrėja susikūrė 1472 m. sukūręs Florencijos Medičių šeimai Pjero ir Džovanių Medičių kapo sarkofagus Šv. Lauryno katedros senojoje zakristijoje.

Su Medičių globa, Verokjas atidarė savo dailės mokyklą Florencijoje, kurioje mokėsi Lorencas di Kredis, Leonardas da Vinčis, Domenikas Girlandajas, Luka Sinjorelis, Pjetras Perudžinas. Manoma, kad tuo metu Verokjas galėjo pabūvoti Romoje. Jis kūrė kostiumus, šarvų dekorą Medičių šventėms, priėmimo progoms ir pan. Gyvenimo pabaigoje dailininkas persikėlė į Veneciją, kur atidarė savo studiją (studiją Florencijoje prižiūrėjo Lorencas di Kredis). Venecijoje Verokjas pagal užsakymą sukūrė vietos kondotjero Bartolomėjo Koleonio pomirtinį paminklą, kuris laikomas jo šedevru. Andrėja del Verokjas mirė 1488 m. Venecijoje. Jis nebuvo vedęs.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors iš pažiūros Verokjas turėjo būti sukūręs daug kūrinių, tačiau vos keli tapybos ir ne ką daugiau skulptūros darbų dabar jam yra priskiriami. Apie 1470 m. datuotas „Madona su vaiku“ paveikslas, manoma, tikrai yra jo. Paveikslas „Tobijas ir arkangelas Rafaelis“ tapytas, manoma, su Domeniko Girlandajo pagalba, o žuvį šiame paveiksle nutapė Leonardas da Vinčis. „Madona su Šv. Jonu ir Šv. Donatu“ – kūrinys Pistojos katedrai – buvo baigtas Lorenco di Kredžio. Paveiksle „Kristaus krikštas“, datuojamame 1475 m., angelas kairėje tapytas Leonardo da Vinčio ir, greičiausiai, dalis peizažo. Dž. Vazario teigimu, Verokjas, pamatęs kaip tapo Leonardas da Vinčis, nusprendė daugiau niekuomet nebeimti teptuko į rankas. Maždaug nuo 1475 m. iš tikro Andrėja atsidėjo labiau skulptūrai.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]