Galijotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dovydas ir Galijotas

Galijotas (hebr.‏גלית‏‎‏‎) – filistinas, kurį, pasak Biblijos, nukovė Dovydas.

Biblijoje rašoma, kad Galijoto ūgis buvo šešios uolektys su sprindžiu. Jis kovėsi su Izraeliu filistinų gretose ir kartą pasisiūlė Izraelio kariams stoti su juo į dvikovą. Galijotas 40 dienų iš eilės išeidavo į filistinų gretų priekį su šiuo siūlymu. Tuo metu, kai Izraelio karių stovykloje buvo Dovydas, Galijotas vėl išėjo į priekį, pakartodamas savo pasiūlymą. Tada Dovydas pasirinko upėje penkis nugludintus akmenis ir vieną jų sviedė svaidykle ir pataikė Galijotui į kaktą. Šis mirė ir Dovydas, nukirtęs filistino galvą, nunešė ją į Jeruzalę.[1]

Kitame Biblijos pasakojime (2Sam 21,19[2]) minima Galijoto mirtis nuo Elhanano rankos[3], tačiau jį atkartojantis 1Met 20,5 tekstas patikslina, kad čia buvo nukautas Galijoto brolis Lachmis.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1Sam 17,23-53. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  2. 2Sam 21,19. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.
  3. Galijotas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004 [1]
  4. 1Met 20,5. Biblija, arba Šventasis Raštas. Lietuvos Biblijos draugija, Vilnius, 2022.