Diula

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Diula
veng. Gyula
   HUN Gyula Címer.svg      Flag of Gyula.svg   
Városrészlet.JPG
Diulos centras

Diula
46°39′0″ š. pl. 21°17′0″ r. ilg. / 46.65000°š. pl. 21.28333°r. ilg. / 46.65000; 21.28333 (Diula)Koordinatės: 46°39′0″ š. pl. 21°17′0″ r. ilg. / 46.65000°š. pl. 21.28333°r. ilg. / 46.65000; 21.28333 (Diula)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Vengrijos vėliava Vengrija
Medė Bėkėšas
Gyventojų (2017) 30 004
Commons-logo.svg Vikiteka DiulaVikiteka
Kirčiavimas Diulà

Diula (veng. Gyula) – miestas pietryčių Vengrijoje, Bėkėšo medėje, 15 km į pietryčius nuo Bėkėščabos, prie Baltojo Kerešo upės, 5 km nuo Rumunijos sienos. Plentai į Bėkėščabą, Furtą, Kišineu Krišą. Vystoma maisto (mėsos, vaisių ir daržovių perdirbimo) pramonė, turizmas. Apylinkėse trykšta šarminės (72 °C temperatūros) mineralinės versmės, įsteigtos gydyklos (gydomas reumatas, judėjimo ir atramos organų, ginekologinės, virškinamojo trakto ligos). Yra Diuloje gimusio kompozitoriaus Ferenco Erkelio memorialinis muziejus (jame vyksta kasmetinis muzikos festivalis).

Išlikusi XV–XVI a. gotikinė Diulos pilis su parku, gotikinė parako saugykla (1500 m.), Švenčiausiosios Trejybės (1738 m.), katalikų (1777 m.), evangelikų reformatų (1797 m.), stačiatikių (1812 m.), neoklasicistinė Jožefvarošo (1866 m.) bažnyčios, pranciškonų vienuolyno ir bažnyčios griuvėsiai (XV a.) su sodu. Gausu kito XVIII a. pab. – XIX a. architektūros paveldo (kepykla, barokinė rotušė , Alamaši rūmai, neoklasicistiniai jojimo mokyklos ir Policijos departamento pastatai, našlaičių prieglauda, prefektūra, biblioteka).[1]

2011 m. 83,4 % miesto gyventojų buvo vengrai, 3,1 % – rumunai, 3,1 % – vokiečiai, 0,5 % – čigonai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1313 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Diulos vienuolynas (Julamonustra), o 1332 m. – šalia jo esanti gyvenvietė. 1566–1694 m. Diula buvo užimta turkų, daugelis vietos vengrų buvo priversti pasitraukti. XVIII a. vietos žemvaldys Janošas Harukernas pakvietė vokiečių ir rumunų į savo žemes. Miestas ėmė augti, XX a. išpopuliarėjo kaip kurortas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gyula. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
Miesto užrašas senuoju vengrų raštu