Dilių Švč. Jėzaus Širdies koplyčia
56°01′48″š. pl. 24°55′30″r. ilg. / 56.0301°š. pl. 24.9249°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Panevėžio |
| Dekanatas | Biržų |
| Savivaldybė | Biržų rajonas |
| Gyvenvietė | Diliai (Papilys) |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1777 m. |
| Stilius | liaudies architektūra |
Dilių Švč. Jėzaus Širdies koplyčia stovi į pietryčius nuo Biržų, prie kelio 1316 Kučgalys–Kupreliškis–Lamokai , 2 km į vakarus nuo Kupreliškio, šalia Kurklių, Dilių kaime. Priklauso Kupreliškio šv. arkangelo Mykolo parapijai.[1] Į atminimo šventes su pamaldomis Dilių koplyčioje susirenka Kupreliškio, Diliavos, Kurklių, Diemedžių, Galvokų ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai ir buvę kraštiečiai.[2]
Liaudies architektūros formų koplyčia pastatyta 1777 m. kapinėse. Atnaujinta 2005–2008 m. Kapinių koplyčios (u.k. 10820) ir vartų kompleksas (u.k. 1308) nuo 1997 m. įtrauktas į LR Kultūros paveldo registrą.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ant koplyčios priekinės sienos įtaisytoje atminimo lentoje skelbiama, kad joje 1809–1812 m. tarnavo poetas ir kunigas Antanas Strazdas (1763–1833).[4] Priešais stūkso nedidelis akmuo, ant kurio sėdėdamas, anot žmonių pasakojimų, Strazdelis sukūręs iki šiolei bažnyčioje giedamą giesmę „Pulkim ant kelių…“[5] A. Strazdas buvo Vabalninko parapijos Dilių filijos kunigas filialistas, išlaikomas vietinio dvarininko.
Diliai, kažkada buvęs didžiulis kaimas, visai netoli koplyčios gyvavo Diliavos dvaras, o ir bažnyčia šiame pakrašty buvo pagrindinė, nes Kupreliškyje tebūta kapinių koplyčios. Diliai priklausė dvarininkams Koplevskiams. Strazdo laikais čia buvusi nemaža gyvenvietė. Buvo dvi smuklės, bažnytėlė, keletas kiemų. Iš Diliavos dvaro sodybos liokajus nešiodavęs kunigui pietus. Svarbiausia A. Strazdo pareiga buvo švenčių dienomis atlaikyti nustatytas pamaldas už Dilių koplyčios fundatorių F. Koplevskį ir jo giminę. Diliuose praleisti metai poetui turėjo būti palyginti ramūs, nes tarnyba pas privačių bažnytėlių ar koplytėlių savininkus paprastai būdavo pelningesnė ir lengvesnė, mažiau tekdavo būti priklausomam nuo klebonų ir aukštesnės bažnytinės valdžios. Tačiau A. Strazdas neišvengė konfliktų su Vabalninko klebonu A. Emalinavičiumi, kuriam nepatiko, kad poetas šventindavo kryžius, laidodavo ir krikštydavo žmones Vabalninko ir kitose kaimyninėse parapijose. Būta nesutarimų ir su dvarininkais Koplevskiais. Mirus Koplevskiui, atviras ir tiesus, nemokantis veidmainiauti A. Strazdas laidotuvėse pasakęs pamokslą, kuris labai nepatikęs velionio našlei. Ji išvariusi poetą iš Diliavos. Tačiau 1813 m. žiemą ar pavasarį jis vėl buvo trumpam sugrįžęs į Dilius.
Diliuose praleisti metai buvo reikšmingi tuo, kad čia poetas parašė ne vieną eilėraštį 1814 m. Vilniuje išleistam eilėraščių rinkiniui. Vabalninko apylinkės, teigiama, tais laikais buvo vienas raštingiausių Rytų Lietuvos kampelių. Šią raštingumo tradiciją palaikė ir poetas, nedideliu dviejų trijų šimtų egzempliorių tiražu išleistą savo pirmąjį eilėraščių ir giesmių rinkinį išplatindamas Vabalninko ir Kupiškio parapijose.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/birzu/kupreliskis/ Archyvuota kopija 2014-08-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.birzietis.lt/?data=2012-09-11&rub=1330940939&id=1345530474
- ↑ „Kapinių koplyčios ir vartų kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.
- ↑ http://laiskailietuviams.lt/index.php/1990m-7-liepa-rugp/7097-tevyneje
- ↑ http://www.selonija.lt/2012/10/29/sugrizimai-birzu-krasto-sviesuoliu-keliais-ir-takeliais-2/#sthash.EPL765VJ.dpuf Archyvuota kopija 2014-12-10 iš Wayback Machine projekto.
