Didieji Grįžulo Ratai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Didieji Grįžulo ratai)
Jump to navigation Jump to search
Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynas

Didieji Grįžulo Ratai (lot. Ursa Major – didžioji meška, UMa) – 3-as pagal dydį ryškus šiaurės pusrutulio žvaigždynas. Lietuvoje matomas ištisus metus, žemiausiai prie horizonto nusileidžia rudenį. Vienas svarbiausių navigacinių žvaigždynų: 5 kartus pratęsus atkarpą per dvi kraštines žvaigždes (α ir β), randama Šiaurinė, pratęsus lanką, galime pataikyti į Jaučiaganio Arktūrą, toliau – į Mergelės Spiką.[1] Kitas „ratų“ žvaigždynas yra Mažieji Grįžulo Ratai. Kovo mėnesį pietinio pusrutulio dangaus stebėtojai šį žvaigždyną gali matyti visai prie pat horizonto.

Visos septynios ryškiausios žvaigždės priklauso labai arti praskrendančiam Didžiųjų Grįžulo Ratų spiečiui.

Žvaigždyno pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grįžulas yra senas lietuviškas jodyklos (vietos, kur išjodinėjami jauni žirgai) pavadinimas. Žvaigždynas mūsų platumose yra nenusileidžiantis. Jis sukasi ratu (aplink Šiaurės žvaigždę, apsukdamas šį ratą per parą). Žirgas jodykloje bėga panašiai. Susijusios reikšmė̃s yra ir kiti žinomi žvaigždyno pavadinimai: Arklys, Dievo kumeliai. Lietuvių tautai arklys buvo labai svarbus.[2]

Su žirgais susiję ir kai kurie kitų tautų pavadinimai. Anglijoje nuo romėnų laikų liko Ariamas laukas arba Plūgas, vokiečiai žvaigždyną įvardijo Prasčiokų vežimu. Arabų kultūroje buvo atkreiptas dėmesys, jog antroji pagal ryškumą žvaigždė geros regos akiai atrodo dviguba. Ji pavadinta Micaru ir Alkoru – Žirgu ir Raiteliu.[2]

Romos imperijoje žvaigždynas buvo vadinamas Septyniais Jaučiais. Didžiosios Meškos pavadinimas laikomas akmens amžiaus paveldu, astronomai „meškišką“ versiją perėmė iš senovės graikų.[2]

Lietuviškai žvaigždynas kartais dar pavadinamas Meškos Ratais (samplaika), taip pat Grigo Ratais, Vežimu, Karieta, Samčiu – šie pavadinimai atsirado vėliau.[2]

Mitai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Graikų mitologijoje žvaigždynas – Kalista, Heros paversta loke, kurią su sūnumi Dzeusas įkėlė į dangų (žr. Mažieji Grįžulo Ratai).
  • Kai kuriose indėnų tautose – trys medžiotojai veja lokį (likusios 4 žvaigždės). Pirmas medžiotojas neša lanką, antras puodą, trečias saugo žvaigždes, kur virs lokieną. Kiekvieną rudenį medžiotojas nušauna lokį ir kraujas nudažo medžių lapus.

Ryškiausios žvaigždės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dubchė (arab. k. Lokys) – α UMa 1m,81
  • Merakas – β UMa 2m,34
  • Fekda – γ UMA 2m,41
  • Megrezas – δ UMa 3m,32
  • Aliotas – δ UMa 1m,76
  • Micaras – δ (daugianarė: UMa 2m,23+3m,95 ir palydovas Alkoras 3m,99) (Žirgas ir Raitelis)
  • Benetnašas – δ UMa 1m,86

Kiti objektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didieji Grįžulo Ratai yra pavaizduoti Aliaskos valstijos vėliavoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Didieji Grįžulo Ratai, Didžioji Meška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 680 psl.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Libertas Klimka (2009). Apie lietuviškąjį žvaigždžių vardyną. Acta humanitarica universitatis Saulensis. T. 8 (2009). 18−27. ISSN 1822-7309 [1]

Vikiteka