Denominatyvas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Denominatyvas, arba denominatyvinis veiksmažodis – tai toks veiksmažodis, kuris turi ne veiksmažodžio šaknį, bet sudarytas iš vardažodžio (dažniausiai – daiktavardžio, rečiau – būdvardžio, kartais – skaitvardžio ar įvardžio), priešingai nei dauguma veiksmažodžių, kurie patys duoda šaknis vardažodžiams. Denominatyvo šaknis paprastai sutampa su vardažodžio šaknimi. Kaip denominatyvai sudaromi dažniausiai tokie veiksmažodžiai, kurių būtinybė išaugo atsiradus tam tikroms naujoms kultūrinėms ar dvasinėms realijoms, todėl denominatyvų šaknys dažnai būna kilę iš įvairių objektų, mokslinių konceptų pavadinimų.
Pavyzdžiai:
- lietuvių k.: spalvinti (nuo spalva), gražinti (nuo grožis), dainuoti (nuo daina), lieknėti (nuo lieknas), mokslinti(s) (nuo mokslas), savintis (nuo savas). dvejintis (nuo dveji);
- anglų k.: to school (nuo school [mokyti/mokykla]), to symbolize (nuo symbol [simbolizuoti/simbolis]);
- lotynų k.: mollire (nuo mollis [minkštinti/minkštas]), servire (nuo servus [tarnauti/tarnas]);
- sanskritas: varṇayati (nuo varṇa [spalvinti/spalva]), mantrayate (nuo mantra [tartis/ištara]).