Delstinis šūvis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Delstinis šūvis (angl. hang fire; rus. затяжной выстрел) – šūvis, kai tarpsnis nuo nuleistuko suveikimo iki sviedinio ar kulkos išlėkimo žymiai ilgesnis nei norma. Priežastys būna sudrėkęs ar kitaip sugedęs parakas (dėl ko šaunamasis užtaisas dega lėčiau), sugedusi kapsulė ir pan. Delstinis šūvis gali trukti iki kelių minučių, ir tuo metu per anksti atsklendus spyną galimos sunkios pasekmės.

Delstinio šūvio priežastis dažnai būna šovinių laikymas netinkamomis sąlygomis. Kita reali priežastis – gamintojo brokas.

Dažniausiai delstinio šūvio uždelsimo trukmė labai trumpa, todėl jo nepastebi. Delstiniai šūviai kėlė rimtų problemų sraigtiniams lėktuvams, kurių aviaciniai kulkosvaidžiai bei patrankos sinchronizuotai šaudydavo pro propelerius.

Delstinį šūvį reikia įtarti, jei ginklas neiššovė, tačiau to priežastys neaiškios. Dabartiniuose ginkluose neiššovimo priežastis dažniausiai būna blogas šovinys, kuris niekada neiššaus. Tačiau tokį įtartiną šovinį išsyk išmesti iš šovinio lizdo rizikinga. Jei vyksta delstinis šūvis, parako užtaisas gali sprogti atidarius spyną ar išmetus šovinį. Tokiu atveju susidariusios skeveldros gali rimtai sužeisti. Jei šauliui atrodo, kad ginklas reikiamai įstūmė į šovinio lizdą naują šovinį ir ginklo spyna neįstrigo, šaulys turėtų tvirtai laikyti ginklą nukreiptą į saugų taikinį apie vieną minutę. Jei per tą laiką neįvyksta šūvis, šovinį išmeta pertraukdami spyną. Toks laukimas paprastai nėra naudojamas kovinėmis sąlygomis, kai likti be veikiančio ginklo yra didesnė rizika.

Delstinio šūvio išvengti pabūkluose įtaisomi specialūs saugikliai. Artilerijos pabūklo delstinio šūvio keliamas pavojus žymiai didesnis nei šaulio ginklo ne tik dėl didesnio šaunamojo užtaiso, bet ir del galimo sviedinio sprogimo.