Delfų važnyčiotojas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Delfų važnyčiotojas
Delphi Charioteer.jpg
Menininkas nežinoma, Sotadas (?)
Metai 478, 474, 470 m. pr. m. e. (?)
Meno kryptis Antika
Tipas bronza
Matmenys aukštis 180 cm
Miestas (vieta) Delfai
Muziejus Delfų archeologijos muziejus

Delfų važnyčiotojas (arba Delfų vadeliotojas) – Sen. Graikijos klasikinio periodo V a. pr. m. e. sukurta bronzinė statula, esanti Delfų archeologijos muziejuje.

Apie skulptūrą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Delfų važnyčiotojas“ yra viena iš nedaugelio išlikusių klasikinės Sen. Graikijos laikotarpio bronzinių statulų (dauguma jų žinoma iš marmurinių romėniškų kopijų). Tai viena iš garsiausių antikinių statulų. Statula vaizduoja važnyčiotojų lenktynių nugalėtoją Delfų sporto žaidynių metu. Tikima, kad jos figūra yra didesnės skulptūrinės kompozicijos dalis, kurioje turėjo būti vaizduojamas važnyčiotojas, kinkinys su 2 arkliais (gali būti, kad jų buvo iki 6) ir keli patarnautojai. Iš visos kompozicijos išliko: važnyčiotojo torsas su galva, apatinė torso dalis su pėdomis, dešinė ranka.[1] Iš kitų kompozicijos dalių išliko: vadžių fragmentas, trijų arklio kojų fragmentai, patarnautojo ranka ir pagrindas, ant kurio stovėjo skulptūra. Iš ne bronzinių dalių išliko stiklo ir akmens akių, variniai burnos ir sidabriniai galvos apdangalo pagražinimo fragmentai. Ant statulos pagrindo yra inskripcija, kuri liudija, kad šią skulptūrą skyrė Polizalas, tuo metu Gelos miesto Sicilijoje tironas.

Skulptūra galėjo būti skirta tiek paminėti pergalę varžybose, tiek dievo Apolono garbei. Pagal Pitijos žaidynių laiką (vykdavo kas 4 metai) galima spėti, kad skulptūra sukurta 478, 474 ar 470 m. pr. m. e. Statula tikriausiai vaizduoja važnyčiotoją su kinkiniu, kurį veda patarnautojas, prisistatantį publikai po pergalės.[2] Važnyčiotojas apsirengęs būdingais vadeliotojo rūbais.[3] Skulptūra sudaryta iš kelių atskirų bronzinių dalių, išlietų šiuo metu nebežinoma technika. 1896 m. statula atkasta netoli senovinės Delfų Apolono šventyklos. Spėjama, kad ji galėjo būti užkasta vietos gyventojų po žemės drebėjimo, kuris ją nuvertė, ar bandant išgelbėti ją nuo plėšimų. Šiuo metu yra Delfų archeologijos muziejaus garsiausias eksponatas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka