Daubarų apylinkė
Išvaizda
55°30′š. pl. 24°20′r. ilg. / 55.50°š. pl. 24.34°r. ilg.
| Centras | Daubarai (1950–1954) Aukštadvaris (1954–1963) | |
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Ramygalos valsčius | |
| Apskritis | Panevėžio apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Ramygalos rajonas (1950–1962) Panevėžio rajonas (1962–1963) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Ramygalos seniūnija | ||
Daubarų apylinkė (arba Dubarų apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Ramygalos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Ramygalos rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Pašilių apylinkė, Aukštadvario apylinkė, Lingerio apylinkė ir Likėnų apylinkės dalis. 1963 m. sausio 12 d. Daubarų apylinkė prijungta prie Ramygalos apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Vienybės“ ir „Mūsų laisvės“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
91 | „Mūsų laisvės“ kolūkis, „Pašilės“ kolūkis, „Vienybės“ kolūkis [5] | 33 kaimai, 16 vienkiemių | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 90
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 28–30
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 39–40
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 344