Darbo stotis

Dell Precision T3500 darbo stotis su Intel Xeon procesoriais.

Darbo stotis – XX a. 8-ajame dešimtmetyje atsiradusi ir 9-ajame dešimtmetyje išpopuliarėjusi kompiuterių rūšis, užimanti tarpinę vietą tarp superkompiuterių ir asmeninių kompiuterių, naudojama inžineriniams, grafiniams ir pan. skaičiavimams. Pirmosioms darbo stotims priskiriami Xerox Alto bei Digital VAX kompiuteriai, kai kada – Digital PDP serijų mašinos. Skirtingai nuo mainframe, serverių, ir pan., darbo stotis yra skirta vienam ar keliems naudotojams, daug kuo panaši į asmeninius kompiuterius, tačiau skirtingai nuo pastarųjų, pasižymi itin dideliais skaičiavimo pajėgumais (ir kaina, kartais siekiančia dešimtis tūkstančių dolerių). Nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio vidurio darbo stotis ima išstumti galingesni, du ar daugiau procesorių turintys asmeniniai kompiuteriai.

Istorija

IBM 1620

Viena pirmųjų darbo stočių – 1960 m. IBM kompiuteris IBM 1620. Vėliau 1965 m. IBM pristatė kompiuterį IBM 1130. Abu kompiuteriai galėjo paleisti Fortran programas, turėjo išorinius įtaisus – diskus, spausdintuvus ir perfokortų arba perfojuostų skaitytuvus, o teletaipas buvo naudojamas įvesti programavimo komandas.

1960 m. pabaigoje atsirado minikompiuteriai, kurie buvo mažesni už centrinius kompiuterius ir aptarnavo tam tikrą vartotojų skaičių.

RISC ir x86 procesoriai

Tradiciškai darbo stotyse buvo naudojamas RISC procesorius, pvz., MIPS, PowerPC arba SPARC architektūros procesoriai. Dauguma šiuolaikinių darbo stočių naudoja x86-64 procesorius. Nors 2020 m. „Apple“ pradėjo perkelti savo produktų liniją iš x86-64 į Apple M1 (ARM RISC procesorių).

Nuorodos

Vikižodynas