Pereiti prie turinio

Centrinis kompiuteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
IBM zSeries 800 centrinis kompiuteris

Centrinis kompiuteris (angl. mainframes) – didelis ir spartus kompiuteris, gebantis vienu metu vykdyti užduotis, gaunamas iš daugelio (šimtų ar tūkstančių) prie jo prijungtų terminalų arba mažesnių kompiuterių.[1] Terminalas būna sudarytas iš vaizduoklio ir klaviatūros, skirtas valdyti, apdoroti ir keistis informaciją. Centriniai kompiuteriai dažniausiai naudojami stambiose organizacijose administracinio pobūdžio darbams ar savitiems uždaviniams spręsti.

Centriniu kompiuteriu vienu metu gali naudotis labai daug naudotojų, o asmeniu kompiuteriu ar darbo stotimi vienu metu naudojasi vienas naudotojas.

  1. Centrinis kompiuterisV. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.