Danskeris
Danskeris (vok. Dansker, lenk. Gdanisko) – išsikišusi viduramžių pilies bokšto arba erkerio pavidalo dalis. Naudotas kaip išvietė arba atliekoms išmesti. Pavadinimas kilęs nuo Gdansko (vok. Dancigas) miesto, kur šie įrenginiai, matyt, atsirado anksčiausiai, pavadinimo.
Bokšto pavidalo danskeris stovėjo prieš gynybinę sieną, virš fosos ar tekančio upelio, su pilimi jį jungė dengtas tiltas su šaudymo angomis.[1] Bokštas, „apžergdamas“ upelį į žemę remdavosi trimis ar keturiomis atramomis. Bokšto perdangos viduryje buvo viena ar kelios angos atliekoms pašalinti. Upelio vandens srovė atliekas nunešdavo, todėl epidemijų pavojus buvo minimalus.
Erkerio pavidalo danskeris buvo išsikišęs iš pilies išorinės ištisinės sienos. Statomas buvo arba iškišant kiekvienoje eilėje po pusė, ar trečdalį plytos, kol susidarydavo pakankama atrama perdangai, arba ant medinės sijos. Kartais ir pats danskeris būdavo medinis.
Būdingas Vokiečių ordino pilims – Marienburgas (dab. Malborkas), Marienverderis (dab. Kvidzynas, ilgiausias), Torunė, Gnievas (išliko dalis), Pamario Kovalevas (išliko dalis).
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Horst Wolfgang Böhme, Reinhard Friedrich, Barbara Schock-Werner. Wörterbuch der Burgen, Schlösser und Festungen. Philipp Reclam jun. GmbH & Co., Stuttgart 2004, S. 108, ISBN 3-15-010547-1
