Danielius Balčiūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Danielius Balčiūnas
2008 06 01Kušadasi DanieliusBalčiūnas3.JPG
Danielius Balčiūnas kelionėje po Turkiją
Gimė: 1935 m. spalio 31 d. (84 metai)
Indubakiuose, Linkmenų valsčius
Veikla: Lietuvos inžinierius konstruktorius, kraštotyrininkas
Alma mater: Kauno politechnikos institutas
Žymūs apdovanojimai:
Commons-logo.svg Vikiteka: Danielius BalčiūnasVikiteka

Danielius Balčiūnas (g. 1935 m. spalio 31 d. Indubakiuose, Linkmenų valsčius) – Lietuvos inžinierius konstruktorius, kraštotyrininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir pradėjo dirbti Šiaulių precizinių staklių gamykloje. Vėliau dirbo baldų gamybiniame susivienijame „Venta“, A. Gricevičiaus saldainių fabrike „Rūta“.

Į kraštotyros veiklą įsijungė 1970 m. „Ventoje“ subūrė kraštotyros grupę „Jovaras“ ir jai vadovavo. Parengė per 30 rankraštinių kraštotyros darbų, vertingiausias iš jų – Ventos istorija (Kn. 1-12). Rankraščius saugo Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Spaudoje paskelbė per 500 publikacijų. 1995 ir 2005 m. surengė personalines kraštotyros darbų parodas. Dalyvauja respublikinėse kraštotyros ekspedicijose, kraštotyros darbų parodose. Lietuvos kraštotyros draugijos narys. [1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gruzdžių skiečiai ir staklės, 1997 m.,
  • A. Gricevičiaus lietuvių saldainių fabrikas „Rūta“, 1998 m.
  • Balčiūnai iš Indubakių ir jų giminės, 1999 m.,
  • Mes – saldutiškiečiai, 2001 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]