Pereiti prie turinio

Džanibekas (Astrachanės chanas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Džanibekas – Krymo chanas (14761477 m.), Astrachanės chanas (15141521 m.).

Kilęs iš Tukatimuridų šeimos, Čingizidų dinastijos šakos. Remiantis viena versija, Machmudo, arba jo brolio Achmato, Didžiosios Ordos chano, sūnus. I. Vašari remiasi Krymo chano Mengli I Girėjaus (1478 m. balandžio 4 d. – 1479 m. kovo 24 d.) įsaku, kur pareikauta iš Kirkjero miesto gyventojų neįleisti Saidachmado sūnų.

Vienomis žiniomis, savo jaunystę praleido Chadžitarchane (Astrachanės chano Machmudo dvare), anot kitų, Akermane (Budžakas) arba Moldavijoje. Apie 1472 ar 1473 m., remiantis vienu iš Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III laiškų, jis „buvo kazokas“, tai yra, gyveno laisvą klajoklišką gyvenimą arba turėjo savo ordą, su kuria nuolatos migravo uluso teritorijoje.

1474 m. kreipėsi į Maskvos tarnybą. Ivanas III suteikė Džanibekui galimybę likti Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ribose, kad galėtų suburti karius bei rėmėjus. Tais pačiais metais Džanibekas persikėlė į Dono žemupį Astrachanės chanato ribose.

Tuo metu Krymo chanate virė kova dėl valdžios tarp brolių Megli ir Nurdevleto. Džanibekas nusprendė pasinaudoti tokia padėtimi ir užimti Krymo chanatą.

1475 m. vasarą Osmanų kariuomenė užėmė Genujos kolonijas pietinėje Krymo pakrantėje, o Mengli I Girėjus pripažino Osmanų sultono viršenybę. Netrukus Kryme kilo neramumai. Eminekas Širinas su Osmanų kariuomene nužygiavo į Moldaviją, kur įsibrovėlius nugalėjo Moldavijos valdovas Stefanas III, o chanas Mengli I Girėjus nugalėjo Didžiosios Ordos chano Achmato kariuomenę. Trumpai pabuvęs Krymo chanu Džanibekas buvo priverstas trauktis.

Astrachanės chanas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galbūt vėliau jis persikėlė į Nogajų Ordą, atsižvelgiant į jų blogus santykius su Maskva. 1514 m., remiamas Bija Alchagiro, jis nuvertė savo brolį Abdulkerimą ir užėmė Chadžitarchaną. Tais pačiais metais jis pasisakė prieš Šeichmachometą, Alchagiro varžovą dėl valdžios Nogajų Ordoje. Dėl nežinomų priežasčių jis nelaukė Nogajų Ordos paramos ir nužygiavo į Šeichmachometo valdas. Pastarasis pabėgo be kovos, o jo turtas ir ulusas atiteko Džanibekui.

1515 m. kovojo su Tiumenės chanu Chadži Achmadu. Plėšė žemes prie Kumos ir Tereko upių. Pasodino į sostą Ak Kubeką, pripažinusį Džanibeko viršenybę. Priešinosi Algachiro ketinimams sustiprinti savo įtaką chanatui.

1519 m. Nogajų Ordą sumušė kazachų chanas Haknazaras, tai pagerino Džanibeko padėtį.

Manoma, 1521 m. balandžio–rugpjūčio mėn. Džanibekas žuvo mūšyje su nogajais. Sostas atiteko Huseinui.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Howorth, Henry Hoyle. History of the Mongols, from the 9th to the 19th Century. Part II, division I. The so-called tartars of Russia and Central Asia. Londres: Longmans, Green and Co, 1880.
  • Гулевич В. П. Малоизвестный крымский хан Джанибек (1476–1477 гг.) // Золотоордынская цивилизация. 2017. № 10. С. 315–320.
  • Сафаргалиев М. Г. Заметки об Астраханском ханстве // Сборник статей преподавателей Мордовского государственного педагогического университета. Саранск, 1952
  • Почекаев Р. Ю. Цари ордынские. Биографии ханов и правителей Золотой Орды. — СПб.: Евразия, 2010. — 408 с. — ISBN 978-5-91852-010-9.
  • Astrachanės chanatas Archyvuota kopija 2009-02-06 iš Wayback Machine projekto.
  • Обретение Астрахани Archyvuota kopija 2017-01-16 iš Wayback Machine projekto.. Pagal P.H. Chlebnikovo medžiagą „Astrachanė senoje gadynėje“ (1907 m.)