Cėsių mūšis (1601)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Cėsių mūšis

Priklauso: ATR-Švedijos karas (1600–1629)

Data	1601 m. sausio 7 d.
Vieta	šalia Cėsių
Rezultatas	ATR pergalė

Konflikto šalys

ATR

Švedijos karalystė

Vadovai ir kariniai vadai

Maciej Dębiński
Jürgen von Farensbach

Hans Bengtsson

Pajėgos

700 (iš jų 350 husarai)

daugiau, nei 3000

Nuostoliai

10 žuvusių
60 sužeistų

300-1900 žuvusių ir sužeistų
100 paimta į nelaisvę
perimta 13 vėliavų

Cėsių mūšis (kartais vadinamas Vendeno mūšiu) vyko 1601 m. sausio 7 d. tarp Lietuvos ir Švedijos kariuomenių.

Mūšyje švedų kariuomenė pirmą kartą susidūrė su sparnuotaisiais husarais.

Priešistorė

Kampanija prasidėjo 1599-ųjų pabaigoje. Švedų pajėgos užėmė Narvą Estijoje, o vėliau, padidėjusios iki 10 tūkstančių ir vadovaujamos Karolio IX, Piarnu, Felliną.

1601 m. sausio 6 d. švedai užėmė Tartu (tuomet – Dorpatą) ir kitą dieną bandė netikėtai užpulti prie Cėsių įsikūrusias ATR pajėgas.

Mūšio eiga

Vadovaujami pulkininko (o nuo 1602 m. ir Vendeno vaivados) Motiejaus Dembinskio (lenk. Maciej Dębiński) ATR daliniai sugebėjo pasiruošti netikėtam puolimui. Į pagalbą atvykus Vendeno vaivados Jurgio Farensbacho pajėgoms (vok. Jürgen von Farensbach) ATR pajėgos sudarė apie 700 karių.

Švedų kavalerija bandė naudoti karakol taktiką, tačiau pirmą kartą susidūrė su ATR sparnuotaisiais husarais. Kova truko neilgai ir švedai pradėjo atsitraukinėti. Kavalerijai jojant per Gaujos upę ledas lūžo ir dar labiau padidino švedų netektis. Švedų pėstinkai nepasidavė ir tai dar labiau didino didžiulius švedų nuostolius. Nuo 300 iki 1900 žuvo ar buvo sužeisti, 100 paimta į nelaisvę.

ATR pusėje žuvusių tebuvo 10, apie 60 sužeistų.

Pasekmės

Nors mūšį laimėjo ATR pajėgos, tačiau ilgą laiką negaudami atlyginimo pradėjo apylinkių plėšimą.

1601-ųjų žiemą Karolio IX pajėgos užėmė Valmierą ir pasiekė Dauguvos upę. Kitas karo etapas buvo Koknesės pilies apgultis ir mūšis.