Clementine
Clementine (liet. Klementina) – 1994 m. JAV kosmoso tyrimų zondas, skirtas Mėnulio ir asteroido paviršiaus topografiniam ir kt. tyrimams.
1992 m. sausį Strateginės gynybos iniciatyvos organizacija informavo NASA apie tyrimų projektą, vėliau pavadintą „Clementine“.[1] Programos pavadinimas yra aliuzija į seną dainą apie aukso ieškotojo dukterį „Mano miela Klementin“ (My Darling Clementine), nes misija turėjo įvertinti mineralų kiekius Mėnulyje ir asteroide.[2] „Clementine“ programą daugiausiai įgyvendino JAV karinio laivyno tyrimų laboratorija (Naval Research Laboratory, NRL). Projektas apėmė tiek zondo sukūrimą, tiek jo paleidimą ir valdymą, kas iš viso kainavo 80 mln. JAV dolerių. Mokslininkų ir inžinierių grupė, sukūrusi „Clementine“, nežinoma. Misijos įgyvendinimas buvo koordinuotas JAV gynybos departamento Balistinių raketų gynybos organizacijos.[3]
„Clementine“ buvo paleistas 1994 m. sausio 25 d. iš Vandenbergo karinių oro pajėgų bazės Kalifornijoje ant „Titan II“ raketos-nešėjos. Mėnulio orbitą pasiekė 1994 m. vasario 19 (20) d. Per 71 dieną orbitoje „Clementine“ tyrė Mėnulio paviršiaus topografiją siųsdamas 11 skirtingų ilgių elektromagnetines bangas: nuo 415 nm ilgio ultravioletinių iki 2800 nm ilgio infraraudonųjų. Taip buvo padaryta beveik 1 mln. paviršiaus topografinių nuotraukų. Papildomai „Clementine“ padarė 620 000 CCD nuotraukų ir 320 000 termografinių vaizdų, naudojo lazerinius atstumo matavimus, tyrė paviršiaus gravitaciją ir Saulės vėjo bei elektromagnetosferos elektringųjų dalelių aplinką.[4] Aparato kontrolę vykdė NRL ir NASA tyrėjų komandos iš Nacionalinės gvardijos būstinės Aleksandrijoje (Virdžinija).[5]
Po sėkmingos Mėnulio tyrimų misijos „Clementine“ 1994 m. gegužės 4 (5) d. startavo iš Mėnulio orbitos. Jis turėjo praskrieti pro Apolono asteroidą ir nukreiptas tirti pro Žemę praskriejančio 1620 Geographos asteroido, tačiau dėl įvykusio PĮ gedimo suveikė vienas iš jo aukščio kontrolės variklių, kuris išeikvojo savo kuro atsargas. „Clementine“ liko suktis apie 80 aps/min greičiu apie save geocentrinėje orbitoje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Peebles, Curtis. Asteroids: A History. Smithsonian Institution, 2016, p. 60
- ↑ Bussey, Ben; Spudis, Paul. The Clementine Atlas of the Moon. Cambridge University Press, 2004, p. xxxvii
- ↑ Morris, Langdon. Space Commerce. Lulu.com, 2010, p. 10
- ↑ lpi.usra.edu
- ↑ Bussey, Ben; Spudis, Paul. The Clementine Atlas of the Moon. Cambridge University Press, 2004, p. xli