Citolizė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Citolizė – eukariotinės ląstelės stuktūros suirimas, kurį gali lemti įvairūs išorės veiksniai, tokie kaip virusai, jonizuojančioji spinduliuotė, staigūs temperatūros pokyčiai.

Ląstelės struktūrai žalingi skirtingas medžiagų koncentracijas turintys tirpalai – hipotoniniai arba hipertoniniai. Tokiuose tirpaluose išauga pasyvioji osmosinė pernaša, ląstelė praranda arba gauna perteklinius kiekius vandens:

Hipotoniniame tirpale esančios ląstelės smarkiai išsiplečia (augalinės ląstelės atvėju išsipūčia centrinė vakuolė, įsitempia sienelė, prie sienelės prisispaudžia chloroplastai), padidėja ląstelės slėgis – turgoras. Jei į vidų patenkančio vandens kiekis yra ypač didelis (taip nutinka tada, kai tirpalas turi daug mažesnę medžiagų koncentraciją, nei ląstelė), ilgainiui ji sprogsta arba plyšta.

Iš hipertoniniame tirpale esančios ląstelės vanduo yra ištraukiamas į išorę – tirpalą. Vyksta plazmolizė – gyvūninė ląstelė susiraukšlėja, pasidaro rančiuota. Augalinė ląstelė subliūkšta, citoplazma astitraukia nuo sienelės, chloroplastai atsiduria jos viduryje.