Fragmoplastas

Fragmoplasto ir skiriamosios plokštelės formavimasis augalinės ląstelės citokinezėje. Kairieji piešiniai: susidaro fragmoplastas ir ląstelės centre ima formuotis skiriamoji plokštelė. Piešiniai į dešinę: Fragmoplastas tampa žiediniu dariniu, kurio skersmuo didėja ir kuris artėja prie šoninių sienelių, centre palikdamas suformuotą skiriamąją plokštelę. Vėliau skiriamoji plokštelė perdaroma į ląstelės sienelę.

Fragmoplastas (angl. phragmoplast) – augalinės ląstelės darinys, susidarantis vėlyvoje augalinės ląstelės citokinezėje. Jis veikia kaip pastoliai, ant kurių sumontuojama skiriamoji plokštelė (angl. cell plate), o po to susiformuoja naują ląstelės sienelė, skirianti dukterines ląsteles.

Fragmoplastas sudaromas iš mikrovamzdelių, aktino gijų ir endoplazminio tinklo elementų, kurie anafazės ir telofazės metu sudaro dvi sąrankas, statmenas būsimai naujai skiriamajai sienelei. Pradžioje jie yra statinės pavidalo ir susidaro iš dalijimosi verpstės tarp naujai susidariusių dukterinių branduolių, kol apie juos naujai susimontuoja branduolių apvalkalai. Skiriamoji plokštelė pradžioje formuojasi kaip diskas dviejų fragmoplasto pusių. Kai nauja ląstelės sienelės medžiaga yra atgabenama ir prijungiama prie didėjančios skiriamosios plokštelės krašto, centre fragmoplasto mikrovamzdeliai yra išardomi ir ir sumontuojami ties plokštelės kraštais. Taip skiriamoji plokštelė ir fragmoplastas slenka link ląstelės periferijos, kol pasiekia atsiskiriančių ląstelių šonines sieneles. Jei ląstelėje buvo fragmosoma, besiformuojantys fragmoplastas ir skiriamoji plokštelė prasiskverbia per fragmosomos užimtą vietą. Buvusios motininės ląstelės šoninę sienelę jie pasiekia tiksliai toje vietoje, kurioje prieš tai buvo ikiprofazinė juosta (angl. preprophase band).

Mikrovamzdeliai ir aktino gijos fragmoplaste veikia kaip kreipiamosios, kuriomis keliauja pūslelės su ląstelės sienelės žaliava didėjančiai skiriamajai plokštelei. Gali būti, kad aktino gijos galbūt susijusios su fragmoplasto orientavimu į tą sienelės vietą, kur ląstelei pradedant dalintis buvo ikiprofazinė juosta. Kol skiriamoji plokštelė auga, lygiojo endoplazminio tinklo segmentai lieka joje įsipynę, o vėliau tose vietose susidaro seserines ląsteles jungiančios plazmodezmos.

Fragmoplastai egzistuoja samanose, induočiuose ir kai kuriuose dumbliuose. Dalis dumblių citokinezėje turi panašų mikrovamzdelinį darinį fikoplastą.

Nuorodos

• P.H. Raven, R.F. Evert, S.E. Eichhorn (2005): Biology of Plants, 7th Edition, W.H. Freeman and Company Publishers, New York, ISBN 0-7167-1007-2