Charinos kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Charinos kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta nuo 19001901 m. tyrinėto Charinos pilkapyno (Permės Komių autonominė apygarda).

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Charinos kultūra IV a. – IX a. paplitusi aplink Karnos aukštupį.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Charinos kultūros žmonės gyveno piliakalniuose ir gyvenvietėse, pastatai su priestatais ir atvirais židiniais. Vertėsi daugiausia gyvulininkyste užliejamuose upių slėniuose ir medžiokle, medžiojo kailinius žvėrelius. Buvo išplėtota metalų gavyba ir apdirbimas, ypač bronzinių dirbinių liejimas. Mirusiuosius laidojo pilkapiuose – po sampilu rasta 1-12 mirusiųjų, vėliau kapinynuose su gausiomis įkapėmis. Vyrų kapuose daugiausia rasta ginklų (geležinių kalavijų ir durklų, strėlių antgalių), moterų – papuošalų, dažniausiai iš bronzos, kartais sidabro (apyrankių, auskarų, karolių), būdingi antsmilkiniai ir barškantys pakabučiai. Charinos kultūra priskiriama Prieuralės finougrams, ją pakeitė Rodanovo kultūra.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas ZabielaCharinos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 22 psl.