Chakiaris

Koordinatės: 37°34′35″ š. pl. 43°44′12″ r. ilg. / 37.57639°š. pl. 43.73667°r. ilg. / 37.57639; 43.73667 (Chakiaris)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chakiaris
turk. Hakkâri
Chakiaris
Chakiaris
37°34′35″ š. pl. 43°44′12″ r. ilg. / 37.57639°š. pl. 43.73667°r. ilg. / 37.57639; 43.73667 (Chakiaris)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Turkijos vėliava Turkija
Provincija Chakiario provincija
Gyventojų (2022[1]) 60 098
Altitudė 1 720 m

Chakiaris[2] (turk. Hakkâri, kurd. حەکاری = Hekarî) arba Džolemergas (kurd. جوله مرك = Colemêrg) – miestas Turkijos pietryčiuose, to paties pavadinimo provincijoje. Įsikūręs 40 km atstumu nuo Turkijos ir Irako valstybinės sienos. Nuo seno šiose vietose gyveno kurdų gentys.

Javų, vynmedžių, daržovių auginimo ir ganyklinės gyvulininkystės regiono prekybos centras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kitados Chakiariu vadinosi regionas ne tik dabartinėje Turkijoje, bet ir Irake bei Irane. Hakkari pavadinimas (ةــیراکھلا) pirmą kartą paminėtas Vakidžio (822 m.) darbuose. Istoriniai duomenys apie regioną yra labai riboti, nes atliekama labai mažai archeologinių kasinėjimų. Tai vieta, kur istorikai, keliautojai ir geografai retai lankosi dėl to, kad regionas ganėtinai izoliuotas. Kurdų gentys per visą istoriją priklausė įvairioms imperijoms ir valstybėms, tačiau jų priklausomybė visuomet buvo dalinė. Chakiaris buvo ilgai ginčytas pasienio miestas tarp Osmanų imperijos ir tuometinės Persijos. Osmanai suteikė vietos kurdų kunigaikščiams tam tikrą autonomiją, kad galėtų apsaugoti sienas.

1843 m. mažiausiai 10 000 krikščionių armėnų ir nestoriečių išžudyti regione, vadovaujant kurdų lyderiui Bedirchanui Begui. Moterys ir vaikai buvo parduoti į vergiją.[3][4]

1915–1917 m. regione buvo imtąsi represijų prieš armėnus ir asirus. Per armėnų genocidą Turkijoje išžudyta daugybė žmonių, ne tik armėnų, bet ir kitų tautų atstovų.

Erdenas Kiralis režisavo 1982 m. filmą „Sezonas Chakiaryje“, kuris 1983 m. Berlinalėje laimėjo „Sidabrinį lokį“. Filmas sukurtas pagal Ferit Edgü apysaką (1977) ir vaizduoja miestą bei provinciją, kurioje didžioji dauguma gyventojų kalba tik kurdiškai. Turkų auditorijai buvo leista pamatyti filmą tik 1987 m.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]