Cezario invazija į Britaniją

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Romos invazija į Kentą.

Cezario invazija į Britaniją – dvi karinės Gajaus Julijaus Cezario vadovaujamos romėnų kampanijos, vykusios dabartinės Kento grafystės teritorijoje 55 ir 54 m. pr. m. e.

Cezario invazijos vyko Galų karo metu, kai Galija ir jos gentys buvo laikinai numalšintos. Invazijos pretekstas buvo britų genčių pagalba ir atsargų siuntimas galams žemyninėje Europoje.[1] Per pirmąją invaziją Cezaris vedėsi su savimi tik du legionus ir tik išsilaipino Kente.[2] Antrąją invaziją sudarė 628 laivai, penki legionai ir 2000 kavalerijos karių. Julijaus Cezario pajėgos pranoko britų gynybines pajėgas ir nesulaukė pasipriešinimo. Romos armija galiausiai prasiskverbė į Midlseksą ir kirto Temzę, priversdama britų karo vadą Kasivelauną pasiduoti ir tapti Romos duoklininku. Trinovantų vadas Mandubrakas paskirtas marionetiniu karaliumi.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]