Galų karai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Galų karai
Siege-alesia-vercingetorix-jules-cesar.jpg
Vercingetoriksas pasiduoda Cezariui po Alesijos iš esmės užbaigdamas Galų karus
Data 58 m. pr. m. e.52 m. pr. m. e.
Vieta Galija, dabartinė Kento grafystė
Rezultatas Romėnų pergalė
Teritoriniai pakitimai Romos respublika aneksuoja Galiją
Konflikto šalys
Romos respublika Įvairios galų gentys
Vadovai ir kariniai vadai
Gajus Julijus Cezaris
Markas Antonijus
Titas Labienas
Publijus Licinijus Krasas
Vercingetoriksas
Ambioriksas
Ariovistas
Pajėgos
120 000:
60 000 legionierių
60 000 auksiliarijų
virš 300 000
Nuostoliai
virš 30 000 žuvo,
virš 10 000 sužeista
1,000,000 išžudyta

Galų karai (lot. Bellum Gallicum) – Romos prokonsulo Julijaus Cezario vadovaujamos kovos prieš galų gentis, vykusios (58 m. pr. m. e.52 m. pr. m. e.). Šių karų metu romėnai užkariavo žemyne gyvenusias galų gentis, taip pat buvo išsilaipinę Britanijoje. Karų metu žuvo apie pusę Galijos gyventojų keltų, iš viso apie 1 mln. žmonių (tarp jų 20 000 romėnų).

Užkariavęs Galiją, Cezaris tapo jos vietininku ir įgijo didelį legionų pasitikėjimą. Galijos romanizacija lėmė prancūzų tautos susiformavimą. Apie galų karus Julijus Cezaris parašė knygą „Užrašai apie Galų karą“ (Commentari de Bello Gallico).