Pereiti prie turinio

Cerkvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė

Cerkvė (rus. церковь, iš gr. Κυριακη (οικια) '(viešpaties) namai') – Rytų apeigų krikščioniųstačiatikių ir unitųšventykla, kulto namai.

Stačiatikių architektūroje cerkvės kupolų skaičius turi tam tikrą reikšmę. Vienas kupolas įrengiamas Dievo garbei, trys – Švenčiausiosios Trejybės, penki – Išganytojo ir keturių evangelistų garbei, septyni – dėl septynių stebuklų, trylika – Išganytojo ir dvylikos apaštalų garbei.

Lietuvos cerkvės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos cerkvės.

Lietuvoje yra 41 stačiatikių cerkvė, 2 vienuolynai (Vilniuje: vyrų Šv. Dvasios ir moterų Šv. Marijos Magdalietės). Stačiatikybė yra viena iš devynių tradicinių, nuo seno Lietuvoje gyvuojančių religijų. 2003 m. vykusio gyventojų surašymo duomenimis apie 4 % Lietuvos gyventojų – 140 000 žmonių – save laiko stačiatikiais. Jie vienijasi 52 bendruomenėse, kurias 2005 m. aptarnavo 49 šventikai, iš jų 15 vienuolių. Šventoji stačiatikių vieta Lietuvoje – Vilniaus Šv. Dvasios katedroje esantys šventųjų kankinių palaikai; stebuklinga taip pat laikoma Surdegio Dievo Motinos ikona, beveik 400 metų (apie 1530–1915) garbinta Surdegio vienuolyne, dabar esanti Kauno Apreiškimo katedroje.