Ukrainos centrinė taryba

Ukrainos centrinė taryba Українська Центральна Рада
Įkurta	1917 m. kovo 4 d.
Panaikinta	{{{Panaikinta}}}
Trumpinys	{{{Trumpinys}}}
Tipas	{{{Tipas}}}
Anksčiau
Jurisdikcija
Buveinė	Kijevas, ULR
Metinis biudžetas	{{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas	Michailas Hruševskis
Pavaduotojas	{{{Pavaduotojas}}}
Darbuotojų
Narių skaičius	{{{Narių skaičius}}}
Biudžetas	{{{Biudžetas}}}
Aukštesnioji agentūra	{{{Aukštesnioji}}}
Svetainė	{{{Tinklapis}}}

Ukrainos centrinė taryba (ukr. Українська Центральна Рада), dar vadinama Centrinė Rada (ukr. Центральна Рада) – Ukrainos Liaudies Respublikos taryba, vienijanti Ukrainos karių, darbininkų ir valstiečių deputatus bei keletą politinių, visuomeninių, kultūrinių ir profesinių organizacijų narių. Po Ukrainos nacionalinio kongreso (1917 m. balandžio 19–21 d.) taryba tapo tarpukario revoliuciniu parlamentu, veikusiu iki Ukrainos ir Sovietų Sąjungos karo. Skirtingai nuo daugelio Rusijos Respublikos tarybų (sovietų), šios tarybos bolševizavimas visiškai nepavyko, todėl Rusijos bolševikų partijos nariai Ukrainoje persikėlė į Charkovą.

Nuo pat pradžių taryba vadovavo Ukrainos tautiniam judėjimui ir vedė šalį nuo autonomijos iki visiško suvereniteto. Per trumpą 1917–1918 m. gyvavimo laikotarpį Centrinė Rada, kuriai vadovavo ukrainiečių istorikas ir etnologas Michailas Hruševskis, tapo pagrindine Ukrainos Liaudies Respublikos valdymo institucija ir sukūrė parlamentinės demokratijos ir nacionalinės nepriklausomybės precedentus, kurie tapo nepriklausomos Ukrainos tapatybės pagrindu po Sovietų Sąjungos iširimo.

Sovietmečiu oficialioji ideologija centrinę tarybą apibūdino kaip kontrrevoliucinę buržuazijos ir smulkiaburžuazinių nacionalistinių partijų tarybą.