Carlo Dolci

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
K. Dolčio autoportretas

Karlas Dolčis (it. Carlo Dolci, 1616 m. gegužės 25 – 1687 m. sausio 17 d.) – XVII a. italų baroko tapytojas iš Florencijos.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karlas Dolčis gimė 1616 m. gegužės 25 d. Florencijoje. Jis iš jaunumės parodė talentą menui. Būdamas devynerių jis stojo mokytis pas dailininką Jakopą Vinjalį. Būdamas šešiolikos atidarė nuosavą studiją Florencijoje. Jis greitai patraukė valdančios Medičių giminės dėmesį ir tapo savo meto garsiausiu miesto dailininku. Dėl savo žemo stoto ir tikriausiai dėl romaus būdo buvo pramintas Karlinu (Carlino, „mažuoju Karlu“). K. Dolčis pagarsėjo maldai skirtais mažo formato religinio turinio paveikslais, yra nutapęs portretų. Jo tapybos stilius pasižymėjo gerai išreikštais šviesotamsos kontrastais, dėmesiu detalėms ir skrupulingo atlikimo technika, kurią jis tikriausiai perėmė iš Medičių kolekcijoje matytų ankstyvųjų Nyderlandų dailininkų kūrinių, buvo paveiktas Bronzino stiliaus. Sakoma, kad jis dirbo labai lėtai ir jo mokinys Filipas Baldinučis, kuris 1728 m. publikavo K. Dolčio biografiją, tvirtino, kad jis kartą užgaišo visą savaitę pėdai paveiksle nutapyti. Minėta, kad 1682 m. pamatęs, kaip greitai dirba Luka Džordanas (anas kartą per dvi dienas nutapė didelį altorinį paveikslą), K. Dolčis pasidavė depresijai, nes dėl savo lėto tapybos būdo uždirbdavo mažai, ir dėl to galų gale mirė. Jo paveikslai buvo paklausūs ir nespėdamas atlikti užsakymų K. Dolčis daugelio paveikslų kompozicijas kartodavo. K. Dolčis mirė 1687 m. sausio 17 d. Florencijoje. Jis buvo populiariu dailininku ilgai po mirties, XIX a. jo autoritetas ženkliai smuko.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka