Burundžio karalystė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Uburundi Burundžio karalystė | |||||
| Vokietijos Rytų Afrikos dalis 1899–1916 m. Ruandos-Burundžio dalis 1916–1962 m. | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Gitega Bužumbura (nuo 1916) | ||||
| Valdymo forma | Monarchija | ||||
| Burundžio karalius | |||||
| 1680–1709 (pirmasis žinomas) | Ntarė III | ||||
| 1966 | Ntarė V | ||||
| Istorija | |||||
| - Įsikūrimas | 1680 m., 1680 | ||||
| - Pakeistas pavadinimas | 1966 m. | ||||
.svg)
Burundžio karalystė (kirundi: Ubwami bw’i Burundi; vok. Königreich Burundi, pranc. Royaume du Burundi) buvo Afrikos valstybė, nuo XVII a. iki 1966 m. egzistavusi dabartinio Burundžio teritorijoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Burundis buvo viena iš daugelio Afrikos ežerų valstybių, nuo XVII a. susiformavusių Afrikos Didžiųjų ežerų regione. Kaip ir kitose regiono karalystėse, joje valdymą į savo rankas buvo suėmusi viena iš trijų visuomenės grupių – gyvulių augintojai tutsiai, kurių santykius su kitomis klasėmis reguliavo sudėtinga teisinė sistema umugabire. Pirmasis istoriškai patvirtintas monarchas Ntarė III, priklausęs Nganwa dinastijai, valdė XVII a. II pusėje. Vėlesni monarchai plėtė valstybės teritorijas aplinkinių genčių sąskaita. Tai buvo viena galingiausių regiono valstybių (kartu su Buganda, Ruanda, Bunjoru), kurioje klestėjo žemės ūkis, ir XIX a. pabaigoje gyveno 2 mln. gyventojų.
Nuo 1856 m. ši Afrikos gilumos valstybė užmezgė santykius su europiečiais. 1899 m. Burundžio karalystė kartu su kitomis aplinkinėmis valstybėmis: Ruandos, Buha, Bušubi karalystėmis buvo prijungta prie Vokietijos Rytų Afrikos. Skirtingai nei kaimyninėje Ruandoje, tuometinis Burundžio karalius Mvezi IV priešinosi vokiečių politinei ir kultūrinei įtakai. Nors vokiečiai ir užėmė karalystę, jų įtaka buvo silpna (skirtingai nei Tanganikos pakrantėje). Jie naudojosi vietine tutsių monarchija ir aristokratija, kad išlaikytų savo valdžią regione.
1916 m. Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai užėmė Vokietijos kolonijas. Vokietijos Rytų Afriką pasidalino Britų imperija ir Belgija, kuriai ir atiteko tradicinės Burundžio bei Ruandos karalystės. Jos kartu buvo administruojamos kaip kolonijinė valda Ruanda-Burundis. Tradicinės monarchijos buvo išsaugotos. Belgų valdymo laikais Burundžio visuomenė buvo galutinai ir oficialiai suskaldyta tarp dviejų klasių – tutsių ir hutų, o pirmiesiems buvo suteiktos visos teisės pastarųjų atžvilgiu. Todėl kolonijiniais laikais didėjo atskirtis ir trintis tarp šių klasių.
1962 m. Burundis gavo nepriklausomybę iš Belgijos kaip nepriklausoma karalystė, tačiau dėl didėjančios įtampos tarp tutsių aristokratijos ir hutu prastuomenės, 1966 m. valdovas Ntare V buvo nuverstas, ir paskelbta Burundžio Respublika.
Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Burundžio valdovai buvo tituluojami mvami. Jų vardai buvo keturi ir kartodavosi iš eilės, taip sudarydami vieną ciklą. Anot tradicinių pasakojimų, iki Mvambutsos mirties 1966 m. valdovų linija sudarė 4 pilnus ciklus. Tačiau šiuo metu manoma, kad iš tiesų istoriškai egzistavo tik 2 ciklai. Nepaisant to, pirmasis patvirtintas valdovas, sakant tradicija, yra vadinamas Ntare III. Visos valdymo datos iki Mvezi IV yra apytikrės.
- Ntarė III Rušatsi: 1680–1709
- Mvezi III Ndagušimije: 1709–1739
- Mutaga III Senjamviza Mutamo: 1739–1767
- Mvambutsa III Mbariza: 1767–1796
- Ntarė IV Rutaganzva Rugamba: 1796–1850
- Mvezi IV Gisabo: 1850–1908
- Mutaga IV Mbikije: 1908–1915
- Mvambutsa IV Bangiricengas: 1915–1966
- Ntarė V Ndizejė: 1966 m. rugsėjo 1–lapkričio 28
| |||||||||||||||||||
