Bukcina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bukcina kaip kornas

Bukcina (lot. buccina, būcina) – metalinis pučiamasis romėnų instrumentas, naudotas romėnų kariuomenėje signalams duoti.

Iki šiol ginčijamasi, kaip bukcinos atrodė iš tikrųjų:

  • Viena nuomonė yra, kad bukcinos buvo instrumentai, besiskiriantys tiek nuo romėnų tūbų, tiek nuo kornų.[1] Pagal šią hipotezę bukcinos priminė pilvakojų Buccinum kriaukles. Pradžioje jos buvo gaminamos iš rago, o vėliau galbūt iš medienos ar metalo (bet forma primindavo sraigės kriauklę).
  • Pagal kitą nuomonę bukcinos yra korno variantas. Tai 3,0–3,5 m ilgio vamzdis, susuktas C raidės pavidalu, sutvirtintas skersiniu (kaip ir kornas), kuris padeda laikyti griozdišką bukciną. Bukcina pučiama pro pūstuką.

Bukcinos signalais skelbdavo dienos ar nakties sargybos pamainas, jomis grodavo laidotuvėse, šventiniuose renginiuose prieš sėdant prie stalo ir atsikeliant nuo jo.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Buccina In: Smith W. (1870) Dictionary of Greek and Roman Antiquities