Budrių akmuo su dubeniu
| Budrių akmuo su dubeniu | |||
|---|---|---|---|
  Budrių akmuo su dubeniu |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Skuodo rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Skuodo seniūnija | ||
| Aukštis | 0,6 m | ||
| Plotas | 0,09 ha | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis – II tūkstantmečio I pusė | ||
| Žvalgytas | 1967, 1987 m. | ||
| Registro Nr. | 16222 /A1873; AV2053/ | ||
Budrių akmuo su plokščiadugniu dubeniu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 16222, senas registro kodas - A1873, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2053) – mitologinis akmuo vakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Budriuose (Skuodo seniūnija), 0,35 km rytus nuo kelio Budriai–Puodkaliai, Margių miško vakariniame pakraštyje.
Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dubenėtas akmuo rusvas, stambiagrūdis, apskritas, 1,18 cm skersmens, 55–60 cm aukščio, grubiai aptašytais šonais. Viršutinė plokštuma lygiai nutašyta. Ties jos viduriu iškaltas netaisyklingo apskritimo pavidalo plokščiadugnis dubuo, kurio skersmuo viršuje siekia 31 cm, apačioje – 28 cm. Vidurinė dubens dalis iškyli. Ties ja dubens gylis 3 cm, o pakraščiuose – 6 cm.[1]
Teritorijos plotas – 0,09 ha. Akmuo guli upokšnio vagoje.
Į šiaurę - šiaurės rytus nuo akmens išliko dalis senovės žemdirbystės laukų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasakojama, kad akmuo buvo ruošiamas girnoms, tačiau meistrui pasiligojus, darbas likęs nebaigtas. Akmuo dar vadinamas pagonių šventyklos aukuru. Vietos gyventojai tikėjo, kad po pirmosios perkūnijos dubenyje susirinkęs lietaus ir rasos vanduo turi gydomųjų savybių.
I. Jablonskis teigia, kad akmens dubenyje telpa 5,5 litro vandens.[2]
1988 m. paskelbtas vietinės reikšmės archeologijos paminklu, 2005 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą ir pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[3]
Preliminariai datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio I puse.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Akmenį 1967 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1987 m. – Bronius Dakanis, Algimantas Merkevičius, Gintautas Zabiela.[4] Aplinka netyrinėta.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ignas Jablonskis. Dubenėtieji akmenys Kretingos ir Skuodo rajonuose. - Kraštotyra. - Vilnius, 1969. - P. 110; Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius: Diemedis, 1998. - P. 116–117
- ↑ Ignas Jablonskis. Budrių kaimas. - Vilnius, 1993. - P. 10–11
- ↑ Kultūros vertybių registras: Budrių akmuo su plokščiadugniu dubeniu
- ↑ Bronius Dakanis, Algimantas Merkevičius, Gintautas Zabiela. Skuodo rajono archeologijos paminklų žvalgymas. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. - Vilnius, 1988. - P. 812
- Rimantas Matulis. Istoriniai akmenys. - Vilnius, 1990. - P. 77, Nr. 234
- Ignas Jablonskis. Ar sugrįš budriškiai į Budrius. - Gimtinė - 1991, Nr. 8