Bubių–Padubysio miškai
55°47′ š. pl. 23°0′ r. ilg. / 55.783°š. pl. 23.000°r. ilg.
Bubių-Padubysio miškai – miškai Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Bubių.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plotas 3600 ha; mišku apaugę 2980 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 2140 ha; priklauso Šiaulių miškų urėdijos Bubių ir Pageluvio girininkijoms. Sudaro Bubių, Karauskių, Mirskiškės, Padubysio, Paraudžių, Padeglių, Pabijočių ir Zuikiškės miškai. Visi miškai įeina į Kurtuvėnų regioninio parko teritoriją.
Šiaurinė dalis siekia Pavėžupio žuvininkystės tvenkinius, šiaurės rytinė ir pietryčių dalis – Dubysą, vakarinė – Dambos ežerą, pietvakarinė – Kurtuvos upelį, prie kurio įrengta keletas tvenkinių. Pietvakarinėje masyvo dalyje yra tvenkinių, daug ežerų, ežerėlių. Iš jų didesni: Bijotė (66 ha), Geluva (18 ha). Per šiaurinę dalį teka Raudos upelis. Paviršius kalvotas, vaizdingas.
Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Augavietės nederlingos ir derlingos normalaus drėgnumo bei užmirkusios. 38 % miškų yra ekosistemų apsaugos, 23 % rekreaciniai, 35 % apsauginiai, 4 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 11 %. Pušynų yra 32 %, eglynų 31 %, beržynų 31 %, juodalksnynų, drebulynų ir baltalksnynų – po 2 %. Jaunuolynai sudaro 18 %, pusamžiai miškai 50 %, pribręstantys 23 %, brandūs 9 %. Medynų vidutinis amžius 54 m., bonitetas II, O, skalsumas 0,7, tūris 200 m³/ha, kasmet priauga 4,7 m³/ha.
Yra daug uoginių ir vaistinių augalų, randama retų ir saugomų augalų bei gyvūnų rūšių. Gamtos paminklai – Šešialiemenė eglė (53 kvartale), Storoji pušis (59 kvartale).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1944–1945 m. Bubių-Padubysio miškuose veikė LLA Šiaulių apygardos Stumbro rinktinės partizanų kuopa. Vėliau iš jų susidarė Vytauto Didžiojo rinktinė. 1947–1948 m. veikė „Atžalyno“ rinktinė, 1948–1951 m. Prisikėlimo apygardos Žalioji rinktinė.[1]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Bubių-Padubysio miškai -
Bubių-Padubysio miškai -
Bubių-Padubysio miškai -
Bubių-Padubysio miškai (Paraudžių miškas) -
Bubių-Padubysio miškai (Paraudžių miškas) -
Bubių-Padubysio miškai (Dubysa) -
Bubių-Padubysio miškai (pelkė Paraudžių miške) -
Bubių-Padubysio miškai
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Bubių-Padubysio miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 543 psl.