Brunas (magistras)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Brunas (vok. Bruno von Livland) – Livonijos krašto magistras 1296-1298 m., žuvęs kautynėse su LDK kariuomene Turaidos mūšyje 1298 m. birželio 1 d. (dab. Latvijoje).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

12951296 m. Brunas buvo Jervos apskrities (dab. vidurio Estijoje) fogtu. 1296 m. rudenį, mirus Livonijos magistrui Heinrichui fon Dinklagei, buvo išrinktas naujuoju magistru Livonijoje.

Valdant magistrui Brunui prasidėjo ilgalaikis konfliktas, iš vienos pusės, tarp Ordino riterių, iš kitos pusės – Rygos miestiečių ir Rygos arkivyskupo. 1297 m. pavasarį tarp rygiečių ir riterių kilo nesutarimai dėl statomo tilto Rygoje. Magistro atstovas uždraudė maisto produktų įvežimą į miestą iki tol, kol nebus išardytas tiltas. Tuo metu arkivyvyskupo Johano III mieste nebuvo, todėl rygiečiai su skundu dėl Ordino veiksmų kreipėsi į Romos popiežių. Pradžioje tarpininkaujant kapitulai ir kai kuriems vyskupams, buvo pasiekta laikina taika. Šiuo laiku riteriai sustiprino Rygos pilį, papildė jos įgulą 500 žmonių. 1297 m. rugpjūčio mėn. į Rygą atvyko Livonijos magistras Brunas, po to arkivyskupas Johanas III, tarpininkavęs derybose. Paliaubos buvo pratęstos iki rugsėjo 29 d. Netrukus Ordino knechtai sukėlė gaisrą, o miestiečiai atsakydami sunaikino riterių namus Rygoje ir jų atsargų sandėlius užmiestyje. Nepaisant to, paliaubos buvo dar pratęstos iki lapkričio 11 d. Rygiečiai sudarė sąjungą su Saremos (Ösel) vyskupu. Tai sužinojęs Brunas pradėjo mūšį su pastarojo pajėgomis, užėmė Lihulos (Leal) pilį ir Saremos salą, taip pat privertė paklusti Ordinui ir Tartu (Dorpat) vyskupą.

Rygos arkivyskupas Johanas III, netekęs kitų Livonijos vyskupų palaikymo, su pagalbos prašymu buvo priverstas kreiptis į Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytenį. Magistras Brunas užgrobė arkivysupo pilis Koknesėje (Kokenhausen) ir Turaidoje (Treiden). Patį Rygos arkivyskupą paėmė į nelaisvę Turaidoje ir įkalino Viljandžio (Fellin) pilyje. Tuo tarpu rygiečiai apiplėšė Ordino pilį mieste, nukovė kelis riterius.

1298 m. kovo mėn. į Rygą atvyko Lietuvos pasiuntiniai. Buvo sudaryta karinė sąjunga su Ryga ir jos bažnytine valdžia. Vėliau tą patį pavasarį Vytenis su didele kariauna įsiveržė į Livoniją. Prie Rygos susijungė su miestiečių ir arkivyskupo pajėgomis, toliau skverbėsi į Ordino žemes, jas siaubė, ėmė belaisvius. Begrįžtant Vyteniui su kariniu grobiu, jam kelią pastojo palyginti negausios magistro Bruno riterių pajėgos, kurios birželio 1 d. visiškai pralaimėjo mūšyje prie Turaidos. Čia žuvo ir pats magistras, 22 riteriai, 1500 Livonijos kareivių. Nepaisant pralaimėjimo, kryžiuočiai sugebėjo išlaisvinti apie 3000 į nelaisvę paimtų žmonių ir nukauti 800 lietuvių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš tai:
Heinrichas fon Dinklagė
LivonianShield.svg
Krašto magistras

1296-1298
Po to:
Gotfridas fon Rogė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]