Turaidos mūšis
- Apie 1211 m. mūšį tarp estų ir riterių žr. Turaidos mūšis (1211)
54°20′12″š. pl. 9°42′59″r. ilg. / 54.3366681°š. pl. 9.7163532°r. ilg.
| Turaidos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Turaidos pilis | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Rygos miestiečiai LDK |
 Vokiečių ordinas
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Vytenis | Livonijos krašto magistras Brunas (Bruno von Livland) | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| nežinoma | nežinoma | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| nežinoma | Magistras Brunas ir 22 riteriai | ||||||
Turaidos mūšis – mūšis, įvykęs 1298 m. birželio 1 d. prie Gaujos upės ties Turaidos pilimi (vok. Treiden) tarp Rygos miesto ir LDK jungtinių pajėgų, vadovaujamų Didžiojo kunigaikščio Vytenio, su Vokiečių ordinu.
Vytenis savo valdymo metais beveik kasmet vedė kariuomenę į mūšius su Vokiečių ordinu. Ordinas šiuo laikotarpiu stengėsi įsitvirtinti Žemaitijoje, taip sujungdamas savo Prūsijos ir Livonijos šakų teritorijas.
Didele diplomatine pergale laikoma Vytenio sudaryta sąjunga su Rygos miestu, kuomet tapo saugios kunigaikštystės vakarinės sienos. 1296 m. Livonijos konfederacijoje kilo vidinis konfliktas tarp Rygos arkivyskupijos, Livonijos ordino riterių ir miestiečių. Nesėkmingai tarpininkavęs konfliktuojančioms pusėms ir palaikęs miestiečius, arkivyskupas Johanas III (Johannes III von Schwerin) buvo įkalintas. Tai matydamas Vytenis Rygai pasiūlė pagalbą. 1298 m. kovo 30 d. su Rygos miestu bei arkivyskupu sudarė sąjungą prieš Ordiną ir pasižadėjo su savo kariais pagonimis priimti krikščionybę.
Rygiečiai ir lietuviai sudavė keletą skaudžių smūgių Vokiečių ordinui. Vytenio kariuomenė užėmė Karksi (Karkhus) pilį (dab. Estijoje), surengė jos įgulos žudynes, paėmė daug belaisvių. Livonijos pajėgos susirėmė su lietuviais birželio 1 d. prie Gaujos upės. Nors atrodė, kad riteriai laimės, tačiau laiku gautas pastiprinimas iš Rygos arkivyskupo pusės lėmė triuškinantį riterių pralaimėjimą. Lietuviai nukovė Vokiečių ordino Livonijos krašto magistrą Bruną (Bruno von Livland), Viljandžio (Fellin) komtūrą ir 22 riterius (kitais duomenimis – 60). Gavusi pastiprinimą, jungtinė Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių kariuomenė birželio 29 d. sumušė rygiečius ir lietuvius prie Adažių (Neuermühlen). Pasak kryžiuočių kronikininko Petro Dusburgiečio, pralaimėjusieji čia neteko 4000 karių. Riteriai apsupo ir plėšė Rygą. Tik Danijos karaliui Erikui VI pagrasinus pulti Livoniją padėti arkivyskupui Johanui III, buvo pasiektos paliaubos, konflikte tarpininkavo popiežius Bonifacas VIII. Nors Lietuva ir buvo priversta sudaryti paliaubas su Ordinu, bet jos sąjunga su Ryga nenutrūko dar 15 metų.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sąrašas:Lietuvos kariuomenės mūšiai
- Viduramžių Lietuva. Chronologija Archyvuota kopija 2012-03-28 iš Wayback Machine projekto.