Pereiti prie turinio

Brugmansija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Brugmansia

Baltoji brugmansija (Brugmansia ×candida)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima: Bulviniai
( Solanaceae)
Gentis: Brugmansija
( Brugmansia)

Brugmansija (Brugmansia) – bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų gentis, paplitusi Pietų Amerikoje. Auga Andų pašlaitėse nuo Kolumbijos šiaurėje iki Čilės pietuose, rytuose siekia pietryčių Braziliją.

Genčiai priklauso 3-11 m aukščio stambūs krūmai ar nedideli medžiai. Lapai priešiniai, dideli (ilgis 10-30 cm, plotis 4-18 cm), plaukuoti, lygiu arba dantytu kraštu. Žiedai trimito formos, nusvirę žemyn, 14-50 cm ilgio, 10-35 cm pločio (ties galu), ryškiaspalviai, malonaus kvapo. Auga drėgname, gerai vėdinamame, derlingame dirvožemyje, saulėtose vietose ar daliniame šešėlyje.

Visos brugmansijos dalys yra nuodingos. Turi alkaloidų skopolamino ir atropino. Nuodų patekimas į žmogaus ar gyvūno organizmą gali sukelti mirtį, sulčių patekimas į akis – akies vyzdžio pažeidimus.

Dėl išvaizdžių žiedų brugmansijos auginamos kaip dekoratyviniai augalai, yra išvesta hibridinių rūšių. Dėl haliucinogeninių savybių vartojamas šamanistiniuose indėnų (šibarų, agvarunų, urarinų) ritualuose.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]