Bronius Sutkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Bronius Sutkus (vok. Bruno Sutkus, 1924 m. gegužės 14 d. Karaliaučiuje, Rytų Prūsija – 2003 m. rugpjūčio 29 d.) – lietuvių kilmės vokiečių Vermachto snaiperis, rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knygos viršelis

Gimė Karaliaučiaus priemiestyje Čiunkuose. 1938 m. įstojo į nacių jaunimo organizaciją Hitlerjugend. Dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. Nuo 1943 m. rugpjūčio iki gruodžio Vilniuje buvo ruošiamas kaip snaiperis. Kaip 68-osios pėstininkų divizijos snaiperis buvo nusiųstas į Rytų frontą. Ten tarnavo apie pusę metų, nukovė 209 sovietų karius.

Pokario metais gyveno Lietuvoje, užmezgė kontaktus su Lietuvos partizanais. Buvo persekiojamas ir suimtas sovietinio saugumo. Jam buvo siūlyta dirbti sovietinėje snaiperių mokykloje, atsisakęs jis buvo ištremtas į Sibirą, kur praleido 22 metus. Po tremties grįžo ir gyveno Vilniuje. Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo (1991 m.) skaitė paskaitas apie snaiperio veiklą karo sąlygomis. 1997 m. išvyko į Vokietiją.

Parašė knygą „Snaiperis: snaiperio karo dienoraštis“, kurioje išsamiai aprašo savo įvairiapusišką snaiperio patirtį, įgytą fronte.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vermachto apdovanojimai:

  • Antros klasės Geležinis kryžius (1944 m. liepos 6 d.)
  • Sužeidimo ženklelis (juodas, 1944 m. rugsėjo 7 d.)
  • Pirmos klasės Geležinis kryžius (1944 m. lapkričio 16 d.)
  • Auksinis pirmos klasės Snaiperio ženklelis (itin retai suteikiamas, 1944 m. lapkričio 21 d.)
  • Pėstininkų Šturmo ženklelis (sidabrinis, 1944 m. lapkričio 29 d.)
  • Sužeidimo ženklelis (sidabrinis, 1945 m. kovo 3 d.)

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]