Bronius Suduikis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bronius Suduikis (1884 m. – 1962 m.) – Vilniaus krašto pedagogas,[1] Vilniaus lietuviškos progimnazijos (vad. Pono Suduikio mokyklos) įteigėjas ir vienintelis jos vadovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Vilniuje, vargonavo Šv.Mikalojaus bažnyčioje ir vadovavo lietuvių našlaičių prieglaudos chorui. Buvo aktyvus Lietuvių mokytojų sąjungos narys, renkamas į jos valdybą. Pokaryje dirbo mokytoju Vilniaus lietuvių „Ryto“ mokykloje.

1932 m. lenkų administracija „Ryto“ mokyklą uždarė. Anuo metu šalyje vyko švietimo reforma – dalį pedagoginio krūvio gimnazijos turėjo perduoti pradinėms mokykloms. Tuo pasinaudojo Br. Suduikis ir įkūrė šešiametę pradinę mokyklą, faktiškai pagal progimnazijos programą ruošusią būsimuosius moksleivius Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijai. Oficialiai ji buvo vadinama Valdiška mokykla Nr. 41 ir pradžioje registruota Algirdo g., o vėliau įsikūrė prie Tauro kalno. Licenzija buvo suteikiama tik vieneriems metams, todėl kasmet reikėdavo ieškoti kitų patalpų ir registruotis iš naujo.[2]

Į mokyklą priimdavo pats jos vedėjas Bronius Suduikis, prieš tai asmeniškai patikrinęs stojančiojo žinias. Kartu jis buvo ir reikliu matematikos mokytoju, propagavęs triženklių skaičių sudėties–atimties veiksmus atlikinėti mintinai. Nors pradžioje tarp Vilniaus lietuvių buvo abejonių dėl tokios mokyklos tikslingumo, vėliau ji išpopuliarėjo ir mokinių skaičius augo.

Tolomesnis Br.Suduikio likimas nežinomas.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]