Bronius Gražys (1952)
Bronius Gražys (g. 1952 m. rugsėjo 17 d. Kaune) – Lietuvos tapytojas, grafikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žmona Danutė Gražienė. 1976 m. baigė Lietuvos dailės institutą, nuo 1983 m. jame dėsto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija); nuo 1993 m. docentas. Nuo 1990 m. dailininkų grupės „24“ narys.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ankstyvieji kūriniai, figūrinės kompozicijos, peizažai, natiurmortai sudėtingos kompozicijos, tamsus fonas derinamas su daugiaspalvėmis figūromis. Vėlesni paveikslai ryškių spalvų, mirgančio paviršiaus, panašūs į mozaiką. Būdinga abstrahuota forma, išgrynintas motyvas – daugiausia vaizduojama žmogaus, katino, žuvies figūra, valtis, taurė. Paveikslai siurrealistinės stilistikos, juose vyrauja fantasmagoriški sapno, pasąmonės vaizdiniai, paradoksalūs sugretinimai, pav., kartojasi dygsnių ar siūlų motyvas. Svarbesni kūriniai: „Žuvis“ 1990 m., „Kalbėjimas“ 1990 m., „Kabanti akis“, 1991 m., „Figūra“ 1996 m., „Žmonės“ 1997–1999 m., „Taurė ir obuolys“, „Raudonos bangos“ 2000 m., „Laiptai“, „Kaunas ir žuvys“, „Žalias peilis“, visi 2001 m., „Moteris su skrybėle“, 2002 m.
Nuo 1976 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienio šalyse: individualios parodos vyko Vilniuje, Klaipėdoje. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Tretjakovo galerija Maskvoje.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ramutė Rachlevičiūtė. Bronius Gražys (1952). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 117 psl.