Bronislava Kerbelytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Bronislava Kerbelytė (g. 1935 m. sausio 27 d. Rečionyse) – Lietuvos tautosakininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1958 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo universiteto Filologijos fakultetą. 1989 m. filologijos mokslų daktarė.

19582000 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Nuo 1995 m. dėsto Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1999 m. profesorė. 1989 m. Tarptautinės pasakojamojo folkloro tyrimų draugijos narė, 1991 m. draugijos Folkloro bičiuliai tikrasis narys.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė struktūrinę semantinę folkloro tekstų analizės ir aprašymo metodiką. Susistemino apie 85 000 lietuvių pasakojamosios tautosakos kūrinių variantų, pagal sukurtą metodiką išanalizavo šiuos tekstus, taip pat sukūrė struktūrinę semantinę elementariųjų siužetų bei pasakojamosios tautosakos kūrinių tipų klasifikaciją.

Lietuviškų pasakų ir sakmių variantų semantiką bei struktūras aprašė knygpje „Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas“ (3 t. 19992002 m.), pasakų variantai priskirti siužetų tipams pagal tarptautinį A. A. Aarnės ir S. Tomsono katalogą. Knygoje „Lietuvių liaudies pasakų repertuaras“ (2002 m.) paskelbė pasakų siužetų tipų klasifikaciją pagal A. A. Aarnės ir S. Tomsono katalogą. Paskelbė struktūrinę semantinę lietuvių sakmių klasifikaciją „Liaudies sakmių tipai“ (Tipy narodnych skazanij. The Types of Folk Legends 2001 m.) ir struktūrinę semantinę lietuvių pasakų klasifikaciją „Liaudies pasakų tipai“ (Tipy narodnych skazok 2005 m.). Sudarė populiarių pasakojamosios tautosakos rinkinių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių liaudies padavimai, 1970 m.
  • Lietuvių liaudies padavimų katalogas, 1973 m.
  • Pasakų struktūrų ir semantikos istorinė raida, 1991 m., rusų k.
  • Pasakos, sakmės, oracijos, su K. Viščiniu, 1973 m.
  • Lietuvių liaudies pasakos (vok. Litauische Volksmarchen), Berlynas, 1978 m. 2 leid. 1987 m.
  • Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės, 1981 m.
  • Lietuvių liaudies anekdotai, su P. Krikščiūnu, 1994 m.
  • Lietuvininkų žodis, su kitais, 1995 m.
  • Žemės atmintis: Lietuvių liaudies padavimai, 1999 m.
  • Liaudies pasakos prasmė, 1986 m., 2 leid. 1997 m.
  • Pasakojamosios tautosakos rinkėjo pagalbininkas, 1988 m.
  • Lietuvių folkloro chrestomatija, su B. Stundžiene, 1996 m.
  • Negirdėtos neregėtos pasakos, 1961 m.
  • Kai milžinai gyveno, 1969 m., 2 leid. 1983 m.
  • Gyvasis vanduo, 1989 m.
  • Gerai, bet nelabai. Lietuvių liaudies melų ir formalinės pasakos, 2002 m.
  • Lietuvių liaudies pasakos (rus. Литовские народные сказки), Maskva, 2014 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bronislava Kerbelytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 754 psl.