Briedžių briedė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Briedžių briedė – 44 cm ilgio[1] apeiginė lazda su briedės galva, pagaminta iš briedžio rago trečiajame tūkstantmetyje pr. m. e. Radinį Šventosios senovės gyvenvietėje rado archeologė Rimutė Rimantienė.[2][3]

Muziejininkai ir restauratoriai pabrėžia briedės atvaizdo tikroviškumą. Itin išraiškingai perteiktas žandikaulis, šnervės, tarpuakyje esantis gumburėlis.[3] Muziejininkės Dalios Ostrauskienės teigimu, tai yra vienintelis dantis vaizduojantis Baltijos regione rastas briedžio atvaizdas.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Pajūrio gintaro lobiai, 2 dalis: Palangos ir Šventosios lobiai Gintaro muziejuje“. Nuoroda tikrinta 2020-10-14.
  2. Lietuvos skulptūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022
  3. 3,0 3,1 „Archeologiniai radiniai keliasi į pajūrį: tarp jų – ir garsiosios Briedžių Briedės kopija“. LRT.LT. 2020-07-09. Nuoroda tikrinta 2020-10-05.
  4. Savickienė, Daiva (2020-09-03). „Žinutėse iš praeities – kasdienybės istorija“. Panevėžio balsas. Nuoroda tikrinta 2020-10-14.