Brastos unija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Brastos unija, arba Bresto unijaLietuvos Brastoje 1596 m. spalio 9 d. bažnytiniame susirinkime (sinode) sudaryta ir Zigmanto Vazos 1596 m. gruodžio 15 d. universalu patvirtinta Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių ir katalikų bažnyčių sąjungos sutartis, kuria stačiatikiai pripažino popiežiaus valdžią, dogmas ir svarbiausias katalikų bažnyčios apeigas Stačiatikių bažnyčia išlaikė savo struktūrą ir vidaus organizaciją, hierarchiją, senąsias Stačiatikių bažnyčios apeigas, bažnytinės slavų kalbos vartojimą pamaldose. Į unitų pusę perėjo dauguma Abiejų Tautų Respublikos stačiatikių. Unitų bažnyčia perėmė stačiatikių bažnyčios organizaciją, graikai katalikai tapo pavaldūs Kijevo metropolitui, kuris XVII a. savo rezidenciją perkėlė į Vilnių.

Religinė situacija Abiejų Tautų Respublikoje 1573 m. ir 1750 m.
     Katalikai      Stačiatikiai      Unitai      Liuteronai      Kalvinistai

Abiejų Tautų Respublikos padalijimai buvo lemtingi unitų Bažnyčiai, kurią carinė Rusija savo užimtose teritorijose naikino: 1795 m. ji pradėta likviduoti, o 1839 m. buvo galutinai panaikinta visoje buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystėje, 1875 m. – Lenkijoje. Buvusios LDK teritorijoje likviduota unitų Bažnyčia pasitraukė į pogrindį. Tuo metu ji jau buvo tapusi neatskiriama vakarų rusėnųukrainiečių ir baltarusių – tautinės savimonės dalimi, o tai užtikrino jos gyvavimą ir ateityje.