Bošo reakcija
Bošo reakcija yra anglies dvideginio ir vandenilio cheminė reakcija, kurios metu gaunama atominė anglis (grafitas), vanduo ir 10 % reakcijai sunaudotos šilumos. Reakcijai vykti kaip katalizatorius reikalinga geležis ir 530–730 laipsnių pagal Celsijų temperatūra.[1]
Reakcija užrašoma taip:
CO2(d) + 2 H2(d) → C(k) + 2 H2O(d)
Ši reakcija iš tikrųjų yra dviejų reakcijų gavinys. Pirmoji vyksta greičiausiai:
CO2 + H2 → CO + H2O
Sekanti reakcija nulemia cheminės Bošo reakcijos greitį:
CO + H2 → C + H2O
Pilnos reakcijos metu išsiskiria 2,3×103 džaulių kiekvienam gramui anglies dvideginio, sureagavusio 650 °C temperatūroje. Reakcija vyksta temperatūrų ruože tarp 450 ir 600 °C.
Reakciją galima paspartinti naudojant geležies, kobalto ar nikelio katalizatorių. Rutenis taip pat spartina reakciją.
Kartu su Sabatjė reakcija, Bošo cheminė reakcija nagrinėjama kaip vienas iš būdų šalinti anglies dvideginį ir gaminti gryną vandenį kosminėse stotyse [2]
Reakcija taip pat naudojama gaminti grafitui radioaktyviosios anglies datavimo masės spektrometru metu.
Reakcija pavadinta vokiečių chemiko Karlo Bošo vardu.
Tiriamas Bošo reakcijos panaudojimas kosminių stočių gyvybės palaikymo sistemose. Nors šios reakcijos panaudojimas įgalina gauti visiškai uždarą deguonies ir vandenilio apykaitos ratą, kurio metu kaip atliekos gaminama anglis, iškylantys sunkumai reiškia, kad reikalingi išsamesni moksliniai tyrimai, kol Bošo reaktorius taps tikrove. Pagrindiniai sunkumai yra aukštos reakcijos temperatūros palaikymas ir susidariusiais anglies suodžiais teršiamas katalizatoriaus paviršius, žalingai veikiantis reakcijos našumą.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Messerschmid, Ernst and Reinhold Bertrand. Space Stations. Springer. 1999.
- ↑ Vandens gamybos metodai (aglų k.) Archyvuota kopija 2005-05-29 iš Wayback Machine projekto.