Pereiti prie turinio

Palminės angys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Bothriechis)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Bothriechis
Juodataškė palminė angis (Bothriechis nigroviridis)
Juodataškė palminė angis
(Bothriechis nigroviridis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Ropliai
( Reptilia)
Būrys: Žvynaropliai
( Squamata)
Pobūris: Gyvatės
( Serpentes)
Šeima: Angys
( Viperidae)
Pošeimis: Duobagalvės angys
( Crotalinae)
Gentis: Palminės angys
( Bothriechis)

Palminės angys (Bothriechis) – angių (Viperidae) šeimos roplių gentis.

Fizinės charakteristikos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios genties gyvatės yra palyginti plonos ir paprastai užauga iki 60-80 cm ilgio, tačiau geltondėmė (Bothriechis aurifer), dvispalvė (Bothriechis bicolor) ir žalsvoji (Bothriechis lateralis) palminės angys gali užaugti iki 1 m ir ilgesnės.

Geografinis paplitimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitusios pietinėje Meksikoje (Oašakos valstijos pietryčiuose ir Čiapo valstijos šiaurinėse aukštumose), visoje Centrinėje Amerikoje, taip pat Kolumbijoje, vakarinėje Venesuelos dalyje, Ekvadore ir Peru šiaurėje.

Palminės angys gyvena medžiuose. Paprastai tos rūšys, kurios gyvena kalnuose daugiau nei 1500 m aukštyje, būna aktyvesnės dieną, o žemiau 1000 m – naktį. Gyvenančios vietovėse tarp 1000 ir 1500 m aukščio, gali būti aktyviomis bet kuriuo paros metu.

Palminių angių nuoduose yra hematoksino, kurio poveikis organizmui pasireiškia ypatingai stipriu skausmu, tinimu, pūslių susidarymu, poodiniu kraujo išsiliejimu ir gana dažnai - nekroze. Negydant apsinuodijimo galima prarasti galūnę ar net mirti.

Kabiauodegė palminė angis (Bothriechis schlegelii)