Bitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Bitetas
it. Bitetto
Bitetto.jpg
Miestas iš paukščio skydžio
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Apulija Apulija
Komuna Biteto komuna
Provincija Bario provincija
Meras Fabiano Belcecchi
Gyventojų (2017) 12 001
Plotas 116 km²
Tankumas (2017) 103 žm./km²
Tinklalapis [1]

Bitetas (it. Bitetto) – Italijos miestas ir savivaldybė Apulijoje. Priklauso Bario metropoliniam miestui. Pagal 2017 m. duomenis mieste gyveno 12 tūkst. žmonių. Per Bitetą eina elektrifikuotas geležinkelis Baris – Tarantas, kuriame yra Biteto-Palo di Kolės stotis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologiniai radiniai rodo, kad čia būta gyvenvietės bronzos amžiuje. Dviejose dabartinio miesto centro vietose aptiktos ovalios, šiek tiek įdubusios sauso mūro konstrukcijos, kaip manoma, kilusios iš tų laikų. Pavieniai radiniai datuojami ankstyvuoju geležies amžiumi.

Rasta gyvenvietės liekanų, datuojamų IV amžiumi prieš Kristų.

Romėnų imperijos klestėjimo laikais Apulijos regionas priklausė romėnams. Žlugus jų imperijai teritorijas užgrobė Bizantija.

Vadovaujant Melesui iš Bario, 1011 m. čia įvyko mūšis tarp sukilėlių ir bizantiečių.

Viduramžiais miestas priklausė Neapolio karalystei.

Nuo 1089 m. Bitetas tapo vyskupija, kai popiežius Urbonas II išleido tai patvirtinančią bulę.

1798 m. ši vyskupija išnyko. 1968 m. atnaujinta.

Statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Nacionalinio statistikos instituto duomenis, 1850 m. mieste gyveno 5,1 tūkst. žmonių, 2001 m. viršijo 10 tūkst. ribą, o 2017 m. – 12 tūkst.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė miesto įžymybė – romaninio stiliaus Šv. arkangelo Mykolo katedra, pastatyta XI a, 1335 m. perstatyta, vėliau ne kartą praplėsta. Jos pagrindinis fasadas padalintas netikrų kolonų su dideliu langu-rože. Centrinis iš trijų portalų gausiai papuoštas skulptūromis: dviem akmeniniais liūtais, laikančiais kolonas su augaliniais motyvais išraižytais kapiteliais, liunete su Kristaus ir dvylikos apaštalų bareljefais. Vidus tinkuotas XVIII a., tačiau 1959 m. atkurtas originaliu romaniniu stiliumi.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]