Birvėta
| Birvėta | |
|---|---|
 Birvėtos žemupys prie Kazėnų, Baltarusijoje
| |
| Ilgis | su Kančiogina 68 km, 36,4 km |
| Baseino plotas | 1607,0 km² |
| Vidutinis debitas | 13 m³/s |
| Ištakos | Kirkučių apylinkės |
| Žiotys | Dysna |
| Šalys | Lietuva, Baltarusija |
Birvėta (bltr. Бірвета) – upė rytų Lietuvoje ir Baltarusijoje (Vitebsko srityje); Dysnos dešinysis intakas. Prasideda Švenčionių rajone, Kirkučių kaimo apylinkėse, Sirvėtos regioniniame parke. Teka į šiaurę, prateka Kančiogino ežerą. Toliau Ignalinos rajonu teka į šiaurę ir rytus ir iki įtekėjimo į Erzvėto ežerą vadinama Kančiogina. Toliau vėl teka į rytus, prateka pelkėtas teritorijas, žuvininkystės tvenkinių paribiu. Iš viso pratekėjusi 65 km kerta Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sieną ir teka Baltarusijos Pastovių ir Breslaujos rajono riba. Įteka į Dysną 113 km nuo jos žiočių, į pietus nuo Kazėnų. Birvėtos žemupys pateka į Polocko žemumą.
Intakai: Marūniškė (kairysis), Svyla, Kamoja, Juodupis, Medila (dešinieji).
Slėnis negilus, platus, pelkėtas[1].
Prie Birvėtos esančios gyvenvietės: (prie Kančioginos) Purvėnai, Kančioginas, Barkuškė, Krikonys, Juodagalviai, Mielagėnai, (prie Birvėtos) Erzvėtas, Kelpučiai, Kliukai, Kėkštai, Pivorai, Rimaldiškė.
Upėvardis Birvėta siejamas su bltr. берва („rąstais klotas šlapias kelias, kamša“).[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Rainys. Birvėta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 257
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 65