Birutė Runaitė-Šidlauskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Birutė Runaitė-Šidlauskienė
Gimė: 1923 m. lapkričio 15 d.
Bundzai, Plokščių valsčius, Šakių apskritis
Mirė: 2008 m. gruodžio 8 d
Kaunas, Lietuva
Tautybė: lietuvė
Žinomas už: Rezistentė
Žymūs apdovanojimai:

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis

Birutė Runaitė-Šidlauskienė (slapyvardis Skirmutė g. 1923 m. lapkričio 15 d. Bundzų k., Plokščių vls., Šakių aps. – 2008 m. gruodžio 8 d. Kaunas, Lietuva) – Lietuvos rezistentė ir partizanė, publicistė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ūkininkų Prano Runo ir Viktorijos Girdauskaitės – Runienės šeimoje. 1941 m. birželį baigė Zyplių žemės ūkio mokyklą ir įstojo į Kauno „Lietūkio“ organizuojamus kooperacijos kursus. Birželio 22 d. nuo gindama Aleksoto tiltą, per susišaudymą su rusų kareiviais buvo sunkiai sužeista į galvą, sulaužyti kairiosios kojos kaulai. Be sąmonės nuvežta į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Pasveikusi vokiečių okupacijos metais mokėsi Kauno suaugusiųjų institute.

Raudonajai Armijai grįžus į Lietuvą, 1944 m. kartu su broliais Pranu (slapyvardis Daugirdas) ir Vytautu (slapyvardis Rimgaudas) pradėjo kovą už Lietuvos laisvę. Okupacinė valdžia 1945 m. rugpjūčio 25 d. tėvus ir jaunesniąją seserį Irena ištrėmė į Šiaurės Uralą, o rugsėjo 12 d. nelygioje kovoje žuvo brolis Vytautas. 1945 m. spalio 1 d. Birutė įstojo į Kauno finansų – kredito technikumą ir toliau vykdė partizanų užduotis: veždavo medikamentus, platindavo pogrindinę spaudą, atsišaukimus, siekė įtraukti į partizanų būrius naujus kovotojus. 1946 m. birželio pradžioje per Kėdainiuose suimtą kurso draugą MGB Birutę susekė, ir ji turėjo pereiti į brolio Prano vadovaujamą partizanų Dr. V. Kudirkos rinktinę. 1946 m. lapkričio 19 d. Kaune buvo išduota ir vykdant užduotį suimta. Septynerius metus kalėjo Kauno, Vilniaus Lukiškių kalėjimuose, Archangelsko srities lageriuose.

Grįžusi į Lietuvą ilgai vargo, kol prisiregistravo ir įsidarbino. Vėliau, jau ištekėjusi, mokėsi neakivaizdiniu būdu ir įsigijo finansininkės specialybę. Dirbo įvairiose Kauno įmonėse.

Jau būdama pensininkė aktyviai dalyvavo visuomeninėje – politinėje veikloje: buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos narė ir Kauno skyriaus pirmininko pavaduotoja, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų Kauno Dainavos skyriaus 2-osios seniūnijos sekretorė, Zanavykų bendrijos valdybos narė. Ji surinko duomenis apie Tauro apygardos Žalgirio rinktinės žuvusius partizanus, prisidėjo statant paminklą Lietuvos partizanų motinai Domeikavoje, kartu su kitais rezistentais kreipėsi į Lietuvos rašytojus dėl partizanų kovų teisingo vaizdavimo.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Birutė Runaitė-Šidlauskienė. Tau, mano Tėvyne. Kaunas, 1999 (Pirmas leidimas),
  • Birutė Runaitė-Šidlauskienė. Tau, mano Tėvyne. Kaunas, Raidė. 2005 (Antras leidimas).

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]