Biržoje prekiaujamas fondas
Biržoje prekiaujami fondai (BPF) (angl. exchange-traded fund, ETF) – viešai akcijų biržose prekiaujami investiciniai fondai. Jais prekiaujama taip pat kaip ir paprastomis akcijomis. Pasižymi mažomis įsigijimo, perleidimo (kaip ir akcijų konkrečioje biržoje) ir valdymo sąnaudomis. Gali būti aktyviai valdomi arba pasyviai valdomi fondai, kurių tikslas – sekti tam tikro pasirinkto indekso dinamiką (indeksinis fondas), pavyzdžiui, „STOXX 600“, „S&P 500“.[1][2]
BPF vertė svyruoja pagal turtą, su kuriuo fondas susietas. Susietas turtas ar jo krepšelis gali būti labai įvairus: obligacijų ir akcijų indeksai, nuosavybės (akcijos) ir skolos (obligacijos) vertybiniai popieriai ar išvestinės priemonės, žaliavos (auksas, nafta), valiutos (tam tikros jų poros), kriptovaliutos („Bitcoin“) ir kt. Biržoje prekiaujami fondai yra universali investavimo priemonė, nes leidžia investuotojui uždirbti ir krintant rinkai (pardavimas skolon) investuojant į atvirkštinius BPF (angl. inverse ETF) arba, pasirinkus svertinius BPF (angl. leveraged ETF), padidinti norimą grąžą kelis kartus (maržinė prekyba). Tačiau pastarosios rūšies BPF yra rizikingesni.[1]
2021 m. duomenimis, į BPF investuota apie 10 trilijonų JAV dolerių.[1][3][4] Teigiama, kad pasyvūs akcijų indeksų pokyčius atspindintys fondai padarė perversmą investicijų industrijoje sumažindami aktyviai valdomų, neretai indeksinių fondų grąžos nesiekiančių, didesnių mokesčių imančių fondų valdytojų poreikį.[5][6][7]
Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Biržoje prekiaujami fondai gali būti skirstomi pagal turto, su kuriuo jie yra susieti, rūšis. Skirstyti galima įvairiai:[1]
- Pagal turto klases: obligacijų ir akcijų indeksai, nuosavybės (akcijos) ir skolos (obligacijos) vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas, žaliavos, fondai, valiutos, kriptovaliutos ir kt.
- Geografiniu aspektu: pagal šalis, regionus, žemynus ir t. t.
- Pagal sektorius: pramonės, naudingųjų iškasenų, finansų, technologijų ir t. t.
- Pagal socialiai atsakingas investicijas: ESG (angl. environmental, social and governance) rodiklius gerinančias įmonės prisideda prie teigiamų socialinių, valdysenos ir klimato pokyčių.[8]
- Pagal investicinį svertą: be investicinio sverto ir su investiciniu svertu (nuolat palaiko nustatytą sverto santykį).
- Atvirkštiniai – siekia investicinio rezultato – atvirkščio palyginamajam indeksu (t. y. parduoda skolon vertybinius popierius, siekdami uždirbti iš krentančių kainų vėliau VP atsipirkdami pigiau).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Exchange-Traded Fund (ETF)“. Investopedia. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.
- ↑ „Investicijos į biržoje prekiaujamus fondus lietuviams – dar neatrasta žemė dėl daugelio priežasčių“. DELFI. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.
- ↑ „ETF assets will surpass $20tn by 2026, PwC predicts“. Financial Times. 2022-05-11. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.
- ↑ „ETFs 2026: The next big leap“. PwC. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.
- ↑ „Trillions by Robin Wigglesworth — tracking the index fund“. Financial Times. 2021-10-14. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.
- ↑ „How to think about the unstoppable rise of index funds“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.
- ↑ Wigglesworth, Robin (2021). Trillions: how a band of Wall Street renegades invented the index fund and changed finance forever. New York, NY. ISBN 978-0-593-08768-8. OCLC 1227976830.
- ↑ „Domantas Dabulis. Tvarumo principų nesilaikantys bankai rizikuoja verslo ateitimi“. LRT. 2021-06-30. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.