Biržų pilies tiltas
| Biržų pilies tiltas | |
|---|---|
| |
| Tiltas nutiestas per gynybinį griovį | |
  Biržų pilies tiltas | |
| Vieta | Biržai, Radvilos g. 3 |
| Kerta | Gynybinį griovį |
| Ilgis | 42,5 m |
| Plotis | 7,08 m |
| Pastatytas | XVI a. |
| Renovuotas | 2001 m. |
| Medžiagos | Mediena, gelžbetonis |
| Konstrukcija | Sijinis tiltas |
Biržų pilies tiltas – pėsčiųjų tiltas su važiuojamąja dalimi Biržuose, stovintis kelyje į Biržų pilį, pilies arkinių vartų prieigose. Tiltu pereinamas sausas gynybinis griovys. Kaip archeologinis ir inžinerinis paminklas, nuo 1997 m. tiltas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bastioninę tvirtovę su gynybiniais įrenginiais Biržuose XVI a. II pusėje pastatė kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas. Buvo užtvenkta Apaščia suformuoti dirbtiniam Širvėnos ežerui, supilti įtvirtinti pylimai su kampiniais bastionais, pastatyti rūmai, evangelikų-reformatų bažnyčia, vartų pastatas, tiltas, arsenalas, kareivinės. Vėliau pirmoji Biržų pilis karų su Švedija metu ne sykį buvo griaunama, Radvilų perstatoma pagal karo architektų projektus.
XIX a. II pusėje nykstanti tvirtovė įamžinta Napoleono Ordos piešiniuose, tarpukaryje – Petro Ločerio nuotraukose. Nuo 1922 m. ją prižiūrėjo Biržų miesto valdyba, tvarkiusi, želdinusi teritoriją. Pilies griuvėsiai 1955-1962 m. konservuoti, po 1978 m. prasidėjo atstatymo darbai.
1963–1965 m. vartų mūro liekanų plote ir gretimoje zonoje vyko archeologiniai kasinėjimai. Apie 1975 m. sudaryta pilies tilto ir vartų pastato raidos kartograma.[2] Į pilies kiemą buvo patenkama per vartų pastatą, prieš tai perėjus tiltą per gynybinį pilies griovį. 1625 m. plane ir graviūroje rytiniame kiemo pakraštyje pavaizduotas vartų bokštas su į jį iš kitos fosos pusės nutiestu tiltu. Vienintelis kelias patekti į pilį vedė per pilies tiltą. Po tvirtovės sugriovimų kažkoks tiltas (laikinas ar stacionarus) turėjo būti vienas pirmųjų tarp pertvarkomos pilies statinių. Vartų ir tilto atstatymo darbų planus imta ruošti 1637 m.[2] Pakeista įvažiavimo pro vartus vieta, tilto kryptis, todėl vartų pastato rytinėje sienoje iškirsta nauja anga. Pirmasis naujas tiltas galėjo būti pastatytas iškart ant mūrinių atramų. Archeologams nepavyko rasti galimai buvusių medinių naujojo tilto atramų, bet jų galėjo nelikti įrengiant masyvius naujuosius pamatus. Vėliau ne kartą atramos remontuotos, ne kartą buvo keičiama medinė tilto dalis. Duomenų, kad būtų keičiamas mūrinių stulpų išdėstymas, nerasta. Iki 1655 m. tikriausiai buvo naudojamasi prieš keliolika metų pastatytu tiltu.[2]
Seniausias ir išsamiausias tilto ir vartų ant aprašymas užfiksuotas Biržų pilies 1674 m. inventoriuje. Atramos buvo remontuotos, tačiau jų vieta nuo pat pirmųjų mūrinių atramų statybos nebuvo keičiama.[2]
Per platų apsauginį griovį nutiestą 41 m ilgio ąžuolinį tiltą sudarė 4 vartai, važiuojamoji dalis ir pėsčiųjų takas. Ant tilto buvo 2 svirtimis pakeliamos kilnojamosios tilto dalys, varteliai ir laiptai pėstiesiems. Keltuvų apsaugai pastatyti papildomi vartai, raižyti dekoratyviniai (tretieji) vartai. Pėsčiųjų liepteliai buvo pakeliami atskiromis svirtimis. Tilto gale stovėjo mūriniai (ketvirtieji) vartai. Už jų prieš vartų raveliną buvo nedidelė aikštelė su 2 vartais į pylimų takus, vartai į pilies kiemą. Miesto pusėje už ravelino stovėjo dar vienas apie 15 m ilgio medinis tiltas su vartais ir pakeliamąja dalimi. Mažasis tiltas neišliko. Pirmojoje tvirtovėje buvo tik vienas tiltas.[3]
Dabartinis tiltas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1969–1970 m. parengtas ir įgyvendintas pilies tilto atstatymo projektas (archit. Kazys Napoleonas Kitkauskas). Tiltas buvo reikalingas statybinėms medžiagoms ir technikai įvežti į teritoriją. 2001 m. šis tiltas nugriautas ir pastatytas naujas (archit. Evaldas Purlys).[4] Statinio riboti gabaritai apsunkina gelbėtojų automobilių patekimą į teritoriją.[5]
Medinis sijinis tiltas viršuje išklotas skersinėmis lentomis. Jo važiuojamoji dalis virš pakloto dangos sustiprinta nutiestomis išilginėmis lentomis. Tilto pakraščiuose yra šalitilčiai, pastatytos rėminės konstrukcijos. Perdanga paremta ant tarpinių dvylikos stulpų ir fosos šlaitų atraminių sienų. Krantinių atramų viršutinės dalys ir medinės tilto dalys iš dalies atstatytos pagal to meto analogus. Patiltės važiuojamoji dalis sutvirtinta gelžbetoninėmis sijomis.[1] Fosos šlaitų atraminės sienos ir dvylika tarpinių atramų sumūrytos iš raudonų plytų. Tarpiniai stulpai aštuonkampio skerspjūvio. Tilto abiejuose galuose atraminių sienų mūras sustiprintas piliastrų poromis.[1]
Tiltas 42,5 m ilgio, jo medinė dalis 7,08 m pločio, pėsčiųjų takai 1,34 m pločio, turėklai 1,29 m aukščio.[3]
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Ant tilto vartų prieigose -
Užėjimas ant tilto -
Tiltas 2011 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Biržų pilies tiltas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Evaldas Purlys. Biržų pilies statinių architektūra ir jos raida. Vartai ir tiltas vda.lt p. 319-322
- ↑ 3,0 3,1 Gynybiniai įtvirtinimai (XIII–XVIII a.). Biržai archeologijosdraugija.lt Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Biržų pilies istorija „Sėlos“ muziejaus ekspozicijoje museums.lt
- ↑ Biržų pilies tiltas – ugniagesių galvos skausmas 15min.lt
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Biržų pilies tiltaspanoramas.lt
- „Biržų piliavietė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.