Biržų herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Biržų herbas – vienas iš Biržų rajono savivaldybės ir Biržų miesto heraldikos atributų.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herbo auksiniame lauke ant rudo koto plevėsuojanti sidabrinė vėliava su juodu ereliu. Paukščio kojos ir snapas auksiniai, nagai - sidabriniai. Skydą juosia žalias laurų vainikas. Herbo simboliai pabrėžia Biržų-Dubingių atšakos Radvilų karinę šlovę, kunigaikščių kilmę, miesto priklausomybė Radviloms.

Biržų herbas unikalus yra tuo, kad geltoną skydą, kuriame pavaizduota plevėsuojanti balta vėliava su juodu Romos imperijos ereliu, juosė antikinis laurų vainikas. Tokį vainiką, pabrėžiantį Biržų kunigaikštystės reikšmę ir aukštinantį jos savininkų karinę šlovę bei kunigaikštišką kilmę, visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo tik Biržų herbas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1589 m. Biržams herbą su Magdeburgo teisėmis suteikė karalius Zigmantas Vaza. 1642 m. kovo 27 d. karalius Vladislovas Vaza patvirtino Biržams savivaldos teises. Šios privilegijos originalas nežinomas, tačiau archyve buvo saugojamas Jonušo Radvilos 1642 m. gegužės 7 d. patvirtintas pergamentinis lotyniškas nuorašas su spalvotu miesto herbu. Istorikas E. Rimša teigia, kad tai bene vienintelis toks puošnus nuorašas Lietuvos miestų istorijoje.

1792 m. birželio 12 d. Varšuvoje karalius Stanislovas Augustas suteikė Biržams privilegiją ir davė miestui herbą[1]. Naujasis Biržų herbas buvo tiksli Kėdainių herbo kopija.

Dabartinis herbas patvirtintas 1996 m. lapkričio 6 d. Prezidento dekretu Nr. 1443.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]