Benito Juárez
| Benito Juárez | |
|---|---|
| |
| Benitas Chuaresas | |
| Visas vardas | Benito Pablo Juárez García |
| Gimė | 1806 m. kovo 21 d. San Pablo Gelatao, Oachakos valstija, Meksika |
| Mirė | 1872 m. liepos 18 d. (66 metai) Meksikas, Meksika |
| Palaidotas (-a) | San Fernando panteonas |
| Sutuoktinis (-ė) | Margarita Maza |
| Meksikos prezidentas | |
| Kelintas | 26 |
| Ėjo pareigas | 1858 – 1872 |
| Ankstesnis | Ignacio Comonfort |
| Vėlesnis | Sebastián Lerdo de Tejada |
| Veikla | politikas, teisininkas |
| Parašas | |
| |
Benitas Pablas Chuaresas Garsija (Benito Pablo Juárez García, 1806 m. kovo 21 d. – 1872 m. liepos 18 d.) – Meksikos politikas, teisininkas, prezidentas (1858–1872 m.). Laikomas šalies nacionaliniu didvyriu. Kovojo prieš imperatoriaus Maksimiliano valdžią ir įgyvendino liberalias reformas.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jaunystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė indėnų sapotekų šeimoje San Pablo Geletao kaime (Oachakos valstija).[2] Būdamas trejų metų neteko abiejų tėvų, vėliau su dėde persikėlė į Oachakos miestą. Studijavo kunigų seminarijoje, bet 1827 m. įstojo į Oachakos menų ir mokslų institutą. 1831 m. įgijo teisininko išsilavinimą ir pradėjo dirbti miesto taryboje. Benitas Chuaresas palaipsniui kilo karjeros laiptais – tapo Oachakos valstijos prokuroru, vėliau – parlamento nariu. Panaikinus Meksikos federaciją, Oachakos parlamentas buvo išformuotas, Benitas Chuaresas turėjo verstis privačia teisininko praktika.[1]
Iškilimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1846 m., Meksikos pilietinio karo metais, atkurta Oachakos savivalda, po metų B. Chuaresas tapo valstijos gubernatoriumi. Išdirbęs kadenciją toliau vadovavo Oachakos menų ir mokslų institutui. Meksikoje grįžus konservatyvaus prezidento Antonijaus de Santa Anos valdžiai, B. Chuaresas buvo priverstas trauktis į užsienį – išvyko į Naująjį Orleaną, kur vertėsi dirbdamas cigarų gamykloje. Ten susipažino su kitais liberalais, planavusiais pakeisti Meksikos režimą.[1]
1855 m., po Ajutlos plano nuvertus A. Santa Aną, Benitas Chuaresas grįžo į Meksiką. Naujojo prezidento Chuano Alvareso paskirtas teisingumo ir viešosios tvarkos ministru. Įgyvendino liberalią teismų reformą (panaikino bažnytinius ir karinius teismus), prisidėjo įgyvendinant reformą, pagal kurią bažnyčia turėjo išparduoti savo žemes. 1857 m. Benitas Chuaresas paskirtas Aukščiausiojo teismo teisėju.[1]
Prezidentavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1858 m. konservatoriams sukilus prieš liberalų valdžią, Benitas Chuaresas pasitraukė į Verakrusą ir perėmė prezidento pareigas. Jis išleido įstatymus, nukreiptus prieš bažnyčią – nacionalizavo visą jų turtą, išskyrus pačius bažnyčių pastatus, nacionalizavo kapines, įvedė civilinę metrikaciją. Galop, valstybė ir bažnyčia buvo atskirtos, visiems piliečiams užtikrintos lygios teisės.[1]
1861 m., įveikus konservatorių pasipriešinimą, Benitas Chuaresas grįžo į Meksiką ir buvo oficialiai išrinktas prezidentu. Susidūręs su lėšų stygiumi, prezidentas 2 metams sustabdė valstybės skolos mokėjimus. 1862 m. Prancūzija, Anglija ir Ispanija, susirūpinusios dėl savo investicijų, įsiveržė į Meksiką ir siekė į valdžią atvesti marionetinį Austrijos erchercogą Maksimilianą. 1863 m. prancūzams pavyko užimti Meksiką ir paskelbti marionetinę Meksikos imperiją.[1]
Benitas Chuaresas buvo priverstas trauktis į El Paso del Nortę prie JAV sienos. 1867 m., meksikiečiams besipriešinant ir augant tarptautiniam spaudimui, prancūzai turėjo atsitraukti. Grįžęs į Meksiko miestą, Benitas Chuaresas paskelbė prezidento rinkimus ir referendumą dėl 5 konstitucijos punktų, kurie sukėlė didelį visuomenės pasipriešinimą. Nors prezidentas buvo perrinktas, referendumo balsai taip ir nebuvo suskaičiuoti, o tolimesnius jo valdymo metus lydėjo politinės rietenos ir nepasitikėjimas.[1]
1870 m. spalį patyręs infarktą, Benitas Chuaresas 1871 m. vis tiek kandidatavo rinkimuose. Nors buvo vėl perrinktas, šalyje kilo nepasitenkinimas ir suirutė. 1872 m. Benitas Chuaresas mirė nuo dar vieno infarkto. Palaidotas San Fernando panteone Meksike.[1][3]
Benitas Chuaresas buvo uolus masonų narys, vadovavo nacionalinei masonų ložei.[4]
Palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Benito Chuareso valdymo laikotarpis žymi Meksikos modernizaciją, kovą prieš įsigalėjusią bažnyčios valdžią, tautinę nelygybę, indėnų priespaudą. Tiesa, jo liberalios reformos netrukus nutrauktos, į valdžią atėjus Porfirijui Diasui. Jo kova prieš prancūzų neokolonistus jam užtarnavo Meksikos didvyrio vardą.[1]
Benito Chuareso garbei El Paso del Nortės miestas pervadintas Siudad Chuaresu, Oachakos miestui suteiktas Oachakos de Chuareso pavadinimas. Taip pat jo garbei pavadintas Meksiko tarptautinis oro uostas, daug gatvių, aikščių, parkų Meksikoje, be to, nedidelis Benito Chuareso miestas Argentinoje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Benito Juárez. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Galeana, Patricia (2022). Benito Juárez: El hombre y el símbolo. Crítica.
- ↑ Bancroft, Hubert Howe (1888). History of Mexico. Vol. 6.
- ↑ „BENITO JUÁREZ Y EL PENSAMIENTO MASÓNICO“. freemasons-freemasonry.com.