Maksimilianas I (Meksika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maksimilianas I
Meksikos imperatorius
X-Large Portrait of Maximiliano.jpg
Habsburgų dinastija
Visas vardas Ferdinand Maximilian Josef Maria von Habsburg-Lothringen
Gimė 1832 m. liepos 6 d.
Viena, Austrijos imperija Austrijos imperija
Mirė 1867 m. birželio 19 d. (34 metai)
Santjago de Keretaras, Antroji Meksikos imperija Meksika
Palaidotas (-a) Viena
Tėvas Francas Karlas
Motina Sofija
Sutuoktinis (-ė) Karlota
Meksikos imperatorius
Valdė 1864 m. balandžio 10 d. - 1867 m. birželio 19 d. (3 metai)
Pirmtakas Benitas Chuaresas (prezidentas)
Įpėdinis Benitas Chuaresas (prezidentas)
Commons-logo.svg Vikiteka Maksimilianas I (Meksika)

Maksimilianas I (isp. Fernando Maximiliano José María de Habsburgo-Lorena, vok. Ferdinand Maximilian Josef Maria von Habsburg-Lothringen, 1832 m. liepos 6 d. – 1867 m. birželio 19 d.) – Austrijos erchercogas, Pranciškaus Juozapo I brolis, vienintelis Antrosios Meksikos imperijos imperatorius.

1861 m. žiemą Prancūzija kartu su Ispanija ir Jungtine Karalyste įsiveržė į Meksiką, norėdamos paspausti Meksikos vyriausybę, kad ši sumokėtų skolas šioms trims valstybėms, kai Meksika paskelbė apie skolų grąžinimo sustabdymą. Ispanai ir britai pasitraukė kitais metais po derybų su Meksikos vyriausybe ir supratę tikruosius prancūzų, siekusių užkariauti šalį, ketinimus. Siekdamas pateisinti Prancūzijos intervenciją, imperatorius Napoleonas III pakvietė Maksimilianą įkurti naują (prancūzams palankią) Meksikos monarchiją, kurią anksčiau ne kartą siūlė Meksikos monarchistai. Pažadėjęs Prancūzijos karinę paramą ir oficialiai pakviestas Meksikos konservatorių partijos (monarchistų, priešiškų prezidento Benito Chuareso liberalų partijos administracijai) grupės, 1864 m. balandžio 10 d. Maksimilianas priėmė Meksikos karūną.[1]

Imperijai pavyko pasiekti, kad ją diplomatiškai pripažintų kelios Europos galybės, įskaitant Rusiją, Austriją ir Prūsiją.[2] Tačiau Jungtinės Valstijos ir toliau pripažino Chuaresą teisėtu Meksikos prezidentu ir laikė Prancūzijos invaziją Monro doktrinos pažeidimu, tačiau dėl vykstančio pilietinio karo negalėjo įsikišti. Maksimilianas ir jo sąjungininkai prancūzai taip ir neįveikė Meksikos respublikos. Maksimiliano valdymo metu toliau veikė Chuareso vadovaujamos respublikonų pajėgos. 1865 m. pasibaigus Amerikos pilietiniam karui, Jungtinės Valstijos pradėjo teikti aiškesnę pagalbą Chuareso pajėgoms. 1866 m. Prancūzijos kariuomenė pradėjo trauktis iš Meksikos iš dalies dėl Austrijos-Prūsijos karo. Be Prancūzijos pagalbos imperija žlugo, o 1867 m. atkurtoji respublikonų vyriausybė Maksimilianą suėmė ir įvykdė jam mirties bausmę.[3]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. McAllen, M.M. (2014). Maximilian and Carlota: Europe's Last Empire in Mexico. p. 124. ISBN 978-1-59534-183-9. 
  2. Harding, 1934, pp. 175
  3. „Emperor of Mexico executed“. HISTORY (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-04-17. 

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Harding, Bertita (1934). Phantom Crown: The Story of Maximilian & Carlota of Mexico. New York: Blue Ribbon Books. ISBN 1434468925.